Naujienos

Europos Komisija pratęsė konsultacijas su visuomene dėl ES Paukščių ir Buveinių direktyvų iki liepos 26 d, todėl šis savaitgalis – paskutinė galimybė apginti visų mūsų gamtą. Organizacijų BirdLife Europe, WWF, European Environmental Bureau ir Friends of the Earth Europe ekspertai yra parengę atsakymus, galvodami apie tai, kaip geriau apsaugoti gamtą. Norėdami pateikti šiuos iš anksto parengtus atsakymus užpildykite keletą laukų ir paspauskite VEIKTI DABAR. Specialiai šiai kampanijai parengtą formą rasite adresu https://birdlife.lt/pavojus-gamtai-veikti-dabar.

Nuo 2015 m. vasario mėnesio Lietuvos ornitologų draugija (LOD) su partneriais – Pajūrio planavimo ir tyrimų institutu (PTPI) bei Lietuvos energetikos institutu – pradėjo 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT03 programos „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“ ir Bendrojo finansavimo bei projekto partnerių lėšomis finansuojamą projektą „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos (sutrump. – VENBIS)“.

Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) nariai Darius ir Daiva Norkūnai š.m. gegužės 28 d. Šaltojos upės slėnyje Rokiškio r. aptiko naują Lietuvai paukščių rūšį – mažąją švygždą (Porzana pusilla). Mažiausiai trijų patinų balsai ten pat girdėti birželio 10 bei liepos 3 dienomis. Paukščiai laikėsi būdingoje rūšiai buveinėje – baliniais asiūkliais, puplaiškiais ir viksvomis apaugusiose sekliose upės slėnio dalyse. Pakartotini stebėjimai visą veisimosi sezoną leidžia manyti, jog paukščiai čia perėjo. Daivos ir Dariaus teigimu, šios rūšies balsus jie girdėjo ir ankstesniais metais, tačiau tuo metu neapibūdino naujos rūšies. Iš toliau atpažinti gana tylų mažosios švygždos balsą gegužę ir birželio pirmoje pusėje trukdo kitų sutemose aktyvių paukščių – griežlių, lakštingalų, žiogelių ir kt. balsai. Mindaugui Kirstukui liepos 11–13 d. patikrinus kitas Šaltojos upės atkarpas su panašiomis buveinėmis, kelių kilometrų atkarpoje girdėta dar 8–10 paukščių. Tokia gausa ir pakartotini stebėjimai rodo, jog rūšis bent šioje vietoje įsitvirtino ir formuoja vietinę populiacija.

Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į ne tik Lietuvoje, bet ir globaliai nykstančius paukščius, supažindinti bei skatinti tiesiogiai dalyvauti įgyvendinant Lietuvos ornitologų draugijos vykdomas žalvarnių apsaugos priemones, kviečiame į 2015 m. liepos 31 d. – rugpjūčio 2 d. vyksiantį renginį „Žalia varna 2015“.

Šių metų kovo 21-22 d. Kaune, Viešbutyje „Magnus“, vyko LOD narių Visuotinis susirinkimas už 2014 m. Iš 234 narių į Kauną suvažiavo 61 draugijos narys kuris sudarė susirinkimo kvorumą. Pirmąją susirinkimo dieną buvo pristatytos ir susirinkimo patvirtintos LOD sekretoriato, LOD tarybos, LOD kontrolės komisijos ataskaitos už 2014 m. LOFK ataskaita nebuvo pristatyta, kadangi LOFK pirmininkas negalėjo dalyvauti Visuotiniame susirinkime.  Susirinkime buvo renkami nauji kandidatai į LOD Tarybos narius. Atviru balsavimu buvo balsuojama už aštuonių kandidatų į LOD Tarybos narių sąrašą: Algis Butleris, Darius Norkūnas, Kęstutis Jarmalavičius, Kristina Valinčienė, Laimonas Šniaukšta, Mindaugas Ilčiukas, Vygantas Kilčauskas, Vytautas Eigirdas.

Lietuvos paukščių žiedavimo centras gavo pranešimą apie Rusijos pastebėtą Lietuvoje žieduotą baltąjį gandrą (Ciconia ciconia). 2012 m. vasarą Karvelninkuose (Alytaus r.) iš Rimanto Genevičiaus sodyboje esančio gandralizdžio tėvai išmetė du gandriukus. Vienam jų „skrydis” baigėsi daugiau mažiau sėkmingai – jis išliko gyvas.

Lietuvos ornitologų draugija (toliau – LOD) gavo laišką, kuris sukėlė nemažai diskusijų ornitologų tarpe, o kartu gailestį dėl žuvusių paukščių. Kadangi tai išties neeilinis baltojo gandro elgesio atvejis (bent jau užfiksuotas), po ilgų diskusijų buvo nutarta jį plačiau aprašyti. Kas žino, gal ir daugiau panašaus elgesio atvejų lieka nedokumentuoti.

Šių metų gegužės mėnesį Europoje gamtosaugos srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos (NVO) pradėjo internetinę kampaniją, skatindamos ES piliečius pasisakyti už Paukščių ir Buveinių direktyvų, kaip svarbiausių gamtos išsaugojimo Europoje garantų, stiprinimą. Europos komisijos prezidento J. C. Juncker‘io ketinimai panaikinti ar susilpninti šiuos teisės aktus vertinamas kaip labai rimtas pavojus gamtai, todėl prieš šiuos planus pasisako visos gamtosauginės NVO, ir kviečia žmones nelikti nuošalyje.

Neleiskime, kad visų mūsų gamtos likimą nulemtų neatsakingi biurokratų sprendimai – parodykime, kad gamta mums svarbi

Nuo 2015 m. vasario mėnesio Lietuvos ornitologų draugija (LOD) su partneriais – Pajūrio planavimo ir tyrimų institutu (PTPI) bei Lietuvos energetikos institutu (LEI) – pradėjo 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT03 programos „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“ finansuojamą projektą „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos (sutrump. – VENBIS)“. Projekto tikslas – mažinti biologinės įvairovės nykimą Lietuvoje. Projekto pagrindiniai uždaviniai numato biologinės įvairovės apsaugai svarbių/jautrių ir konfliktinių vėjo energetikos (VE) plėtros požiūriu teritorijų išskyrimą, jų apsaugos ir VE darnios plėtros konfliktų valdymo priemonių bei rekomendacijų dėl VE plėtros konfliktų mažinimo jautriose biologinei įvairovei teritorijose šalies ir vietos lygmenyse parengimą.

Paluknio pievos – nemažai rūpesčių Lietuvos ornitologų draugijai (LOD) kelianti teritorija. Jos svarba retiems ir saugomiems paukščiams ornitologams jau seniai nekelia abejonių. Todėl prieš dešimt metų Paluknio pievos buvo įtrauktos į pasaulinę paukščiams svarbių teritorijų duomenų bazę. Tačiau nacionalinio saugomos teritorijos statuso nebuvimas vis nulemia, jog  minėta teritorija nukenčia nuo žmogaus veiklos. Prieš dešimtmetį pievų dalyje buvo atnaujinta melioracijos sistema, kuri apsausino atsikuriančių šlapių pievų tam tikrus plotus. Tačiau jau po kelerių metų, pievos vėl ėmė šlapti dėl užsikemšančių nerekonstruotų sausinimo magistralių. Taigi, pati gamta nulėmė šios teritorijos svarbą saugomiems perintiems ir migruojantiems paukščiams. Tačiau ir vėl, prieš kelis metus Paluknio pievoms iškilo grėsmė dėl verslininkų planų jose pradėti durpių gavybą. Ši grėsmė buvo labai reali, nes aplinkosaugos institucijos jau buvo patvirtinę šiuos planus. Tačiau teisminių ginčų dėka, LOD pavyko bent laikinai sustabdyti Paluknio pievų naikinimą, išsireikalaujant išsamaus Poveikio aplinkai vertinimo. Todėl ypač svarbi kiek įmanoma tikslesnė informacija apie šioje teritorijoje sutinkamų gamtos vertybių gausą ir paplitimą, kas nulėmė LOD narių pastangas kasmet vykdyti šia perinčių saugomų rūšių monitoringą.