Baltijos jūros priekrantė turi išskirtinę reikšmę ir biologinei įvairovei. Čia yra jūrinių ir praeivių žuvų rūšių jauniklių atsiganymo akvatorija, otų, plekšnių ir daugelio kitų žuvų rūšių nerštavietės bei svarbi migruojančioms žuvims, ypač lašišoms ir šlakiams teritorijos, kurių atstatymui buvo skirta daug pastangų Lietuvoje ir kitose Baltijos jūros regiono valstybėse.
JAV gamtinė Audiubono draugija (angl. National Audubon Society) paskelbė naujieną, kad paskutinių ekspedicijų metu Amazonės miškuose surasta penkiolika naujų, mokslui iki tol nežinomų paukščių rūšių. Paskutinis „masinis“ naujų paukščių aptikimo faktas žinomas iš 1871, t.y. prieš 140 metų, kuomet buvo aptikta 40 rūšių.
Malta ir toliau nepaliauja nemaloniai stebinti Europą, vykdydama nelegalią paukščių medžioklę, prisidengdama Europos Sąjungos paukščių apsaugos direktyva, leidžiančia šioje šalyje pavasarį ribotai medžioti paprastuosius purplelius bei putpeles. Jau pirmąją pavasarinės paukščių medžioklės savaitę Maltos paukščių apsaugos organizacija šalyje fiksavo masinį, visiškai neatitinkantį šios direktyvos reikalavimų, paukščių šaudymą. Deja, kol kas nesukontroliuojama pavasarinė paukščių medžioklė Viduržemio regione įtakoja ir mūsų šalyje perinčių tolimųjų migrantų, žiemojančių Afrikos kontinente, būklę, nes perskridimų metu jie krenta nuo medžiotojų rankos ne tik Maltoje, bet ir Kipre, Tunise, Egipte, kitose regiono šalyse.
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) siekdama efektyvios paukščių ir jų buveinių apsaugos, ypatingą dėmesį skiria Paukščiams svarbių teritorijų (PST) tinklo priežiūrai ir stebėsenai. Mūsų šalyje LOD išskyrė 89 tokias teritorijas, iš kurių 87 yra įtrauktos į pasaulinę duomenų bazę. Tačiau draugija neapsiriboja vien teritorijų išskyrimu. Vėliau yra siekiama jų teisinės apsaugos, vykdomi buveinių tvarkymo darbai, saugomų paukščių monitoringas ir pan. Tačiau vienas svarbiausių nevyriausybininkų pareigų yra visuomeninė kontrolė. Tuo tikslu iš organizacijos narių tarpo formuojamas svanoriškas PST prižiūrėtojų tinklas. Aktyvių draugijos narių dėka padėtis daugelyje teritorijų stebima jau dabar. Tai parodė šių metų įvykiai, kuomet neliko nepastebėti pažeidimai Reiskių Tyro pelkėje ar Vasaknų tvenkiniuose, buvo imtąsi priemonių apsaugant Paluknio pievas. Tačiau LOD sekretoriatas gauna pakankamai informacijos dar ne apie visas PST, todėl kviečiame draugijos narius aktyviau stebėti ten vykstančius procesus. Daugiau apie tokią veiklą galite paskaityti „Paukščiams svarbių teritorijų (PST) prižiūrėtojų veiklos vadove“, kuris platinamos visiems LOD nariams.
Lietuvos ornitologų draugija kartu su partneriais – Gamtos tyrimų centru ir elektros skirstomųjų tinklų operatoriumi AB LESTO – sėkmingai užbaigė ES aplinkos finansinės programos „LIFE+” bei Lietuvos aplinkos ministerijos finansuotą projektą „Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“ (LIFE07 NAT/LT/000531). Visa, projekto metu sukaupta ir ankstesnių metų tyrimų apibendrinta informacija apie Lietuvoje perinčius baltuosius gandrus pateikta išleistoje knygoje „Baltasis gandras Lietuvoje. Lizdų atlasas“. Gausiai iliustruotame leidinyje, be bendros informacijos apie rūšies biologiją ir ekologiją, perėjimo sėkmingumo statistiką, projekto metu įgyvendintas lizdų apsaugos priemones bei perinčios populiacijos paplitimo Lietuvoje ypatumus, pateikti išsamūs duomenys apie atskirose šalies savivaldybėse perinčių paukščių gausumą, teritorinį pasiskirstymą jose, atskirai pateikiant statistinius duomenis apie gandralizdžių sukrovimo vietą, atstumus tarp lizdų ir pan.
Šaukštasnapis bėgikas Eurynorhynchus pygmeus – Rytų Sibiro tundroje perinti tilvikų rūšis, kuriai, pagal jos populiacijos mažėjimo tempus, gresia visiškas išnykimas. Todėl jis priskirtas rūšių, kurioms gresia išnykimas, kategorijai. Pagrindinė šaukštasnapių bėgikų nykimo priežastis – medžioklė migracijos į Pietryčių Aziją kelyje ir žiemavietėse. Todėl, be veisimo nelaisvėje, imtąsi priemonių užtikrinti tinkamą žiemojančių ir migruojančių paukščių apsaugą jų susitelkimo vietose.
Vasarai įsibėgėjant, sparčiu tempu verda gyvenimas ir baltųjų gandrų lizduose – jau pirmomis birželio dienomis ėmė ristis gandrų jaunikliai. Nors pavasaris buvo palyginti vėlyvas, įprastu laiku atskridę gandrai, panašu, kad ir perėti pradėjo įprastais terminais. Šiuo metu, kaip ir kasmet, tėvams prasideda didžiųjų šeimyninių rūpesčių metas. Stebint iš šalies, veiksmas lizduose tampa įdomesnis, dinamiškesnis – gandrai jau „nuobodžiai“ nebetupi ant kaušinių, o maitina jauniklius ar stovėdami sudaro šešėlį, kad jaunikliai išvengtų saulės sukeliamos vasariškos kaitros. Kas neturi prie namų perinčių baltųjų gandrų, turi puikią galimybę jų „šeimyninį“ gyvenimą tiesiogiai stebėti specialių transliacijų dėka.
Jaunųjų ornitologų mokslinės konferencijos šalies mokiniams organizuojamos nuo 1997 metų. Ištikimas jaunųjų ornitologų konferencijų partneris – Lietuvos ornitologų draugija. Konferencijos vyko įvairiuose Lietuvos regionuose: pabuvota Žemaitijos, Aukštaitijos, Kuršių Nerijos, Dzūkijos nacionaliniuose parkuose, Novaraisčio ornitologiniame draustinyje, Žuvinto biosferos rezervate, Čiobiškyje, Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate, Nemuno kilpų, Anykščių bei Nemuno deltos regioniniuose parkuose ir t.t.
Vilniaus Geležinio Vilko Rotaract klubas organizavo naują, pavasarišką projektą “Sėkmės inkilėlis”, kuris vyko š.m gegužės 25d. Kalnų parke, Vilniaus mieste. Prie šio projekto prisidėjo ir Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija ir Lietuvos ornitologų draugija. Nepaisant prasto oro Kalnų parke renginio dalyviai gamino ir kėlė naujus inkilus. Viso parke iškelta 30 inkilų. Maža tikimybė, kad inkiluose šiais metais perės paukščiai, nebent įsikurs antrą ar vėlyvą vadą vedantys sparnuočiai. Inkilai per šiuos metus iki kito pavasario įgaus natūralią spalvą ir juos pasirinks didžiosios, mėlynosios zylės, margasparnės musinukės ir kt. smulkesni uoksuose perintys giesmininkai.
1972 m. gruodžio 15 d. Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja birželio 5-ąją paskelbė Pasaulinė aplinkos apsaugos diena, skirta paskatinti aplinkos apsaugą visame pasaulyje. Ši diena šventei minėti pasirinkta todėl, kad 1972 m. birželio 5 d. Stokholme įvyko pirmoji JTO konferencija, skirta aplinkos apsaugos problemoms aptarti, o vėliau sukurta JTO aplinkos apsaugos programa.
