Naujienos

Lietuvoje, kaip žemės ūkio kultūrą, vėl leidus auginti kanapes, kasmet atsiranda vis daugiau jomis apsodintų laukų. Jie labai patrauklūs grūdlesiams paukščiams, kurie vasaros pabaigoje – rudens pradžioje apie kanapių laukus susirenka palyginti gausiais būriais. Juose dominuoja startos ir kikilinių šeimos atstovai, kurie čia randa labai geras mitybines sąlygas. Juos, savo ruožtu, lydi plėšrieji paukščiai. Todėl vis populiarėjantį kanapių auginimą, galima laikyti kaip palankią paukščiams žemės ūkio veiklą. Tačiau ūkininkai, matomai, paukščius mato kaip savo konkurentus, todėl netikėtai iškyla ir naujos problemos.
Šių metų rugsėjo 6 dieną Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, kartu su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais, vykdant inspekcinį reidą Radviliškio rajone, netoliese Praviršulio botaninio–zoologinio draustinio, greta kultūrinių kanapių laukų pastebėjo sparnuočiams paspęstus tinklus. Rastuose 12-oje statomųjų žvejybinių tinklų, kurių bendras ilgis siekė 180 metrų, aptiktos įkliuvę ir žuvę dvi kiauliukės ir keturios nendrinės startos.

Nekilnojamojo turto vystymo ir plėtros bendrovė „MG Valda“ bendradarbiaudama su Lietuvos ornitologų draugija sukvietė Vilniaus gyvenvietės „Antakalnio terasos“ pirmakurius pasirūpinti paukščių žiemojimo sąlygomis. Prie naujųjų namų ir greta esančiame parke Antakalnyje buvo įrengtos dvi stacionarios paukščių lesyklos ir iškabinta inkilų varnėnams, didžiosioms, mėlynosioms zylėms bei margasparnėms musinukėms.

Gamtos fotografų klubas „Naturephoto.lt“ kviečia dalyvauti Lietuvos laukinės gamtos fotografijos konkurse „Gintarinis žaltys 2013“. Tai jau ketvirtasis konkursas, kurio dalyviai varžosi dėl metų gamtos fotografo, geriausios gamtos fotografijos, geriausių laisvėje gyvenančių žinduolių, paukščių, augalų, kraštovaizdžio fotokadrų bei kitų nominacijų laurų.

Paskaita vyks lapkričio 16 d. (šeštadienį) 10:00 val. Druskininkų miesto Atgimimo mokyklos aktų salėje, adresu M. K. Čiurlionio g. 92, Druskininkai. Paskaitos – seminaro metu Lietuvos ornitologų draugijos narys – Laurynas Okockis pasakos apie smulkiųjų sparnuočių bei vandens paukščių globą žiemą. Lietuvos ornitologų draugijos narys – Jonas Bilinskas atskleis plėšriųjų paukščių lesinimo ir priežiūros žiemą subtilybes.

Per š.m. spalio mėn. Lietuvoje aptiktos ne trys naujos mūsų šaliai sparnuočių rūšys. Apie spalio 1 d. Kopgalyje (Neringoje) Sauliaus Karaliaus pastebėtą palšąjį kultupį (Oenanthe isabellina) jau rašėme. Tačiau spalio 28 d. jis ten pat užregistravo dar vieną naują Lietuvai paukštį – blyškųjį čiurlį (Apus pallidus). Trys užsienio stebėtojai taip pat mano, jog matė pastarąjį paukštį Klaipėdoje, tačiau Lietuvos ornitofaunistinė komisija (LOF) dėl pastarojo stebėjimo dar nepriėmė sprendimo – kol kas trūksta įrodymų jog stebėta būtent ši rūšis. Tuo tarpu Lietuvoje gyvenantis žinomas suomių paukščių stebėtojas – Krister Castren, Kuršių nerijos pajūryje pastebėjo dar vieną – trečiąją – naują šaliai paukščių rūšį – Rišaro kalviuką (Anthus richardii). Spalio 10 d. vienas paukštis užregistruotas pliaže ties Juodkrante, o 22 d. ten pat girdėtas jo balsas.

Spalio 18 dieną, penktadienio vakarą net 100 Paukščių stebėtojų ralio “Kuršių marios – 2013” dalyvių nuo profesionalių ornitologų iki mėgėjų susirinko Kintuose. Jau keturioliktus metus skaičiuojančiose varžybose dalyvavo ne tik lietuvių, bet ir suomių, latvių komandos. Suvažiavę iš atokiausių kampelių renginio dalyviai skubėjo registruotis, pasiimti jiems skirtą informacinę medžiagą: paukščių rūšių sąrašus, žemėlapius, lankstukus, lipdukus ir kt. Užsiregistravus komandoms LOD Tarybos pirmininkas Laimonas Šniaukšta pasveikino visus susirinkusius, aptarė renginio programą ir priminė ralio taisykles.

Kadangi nauju, 2014–2020 m. programiniu laikotarpiu kaimo plėtrai skirtos lėšos, lyginant su 2007–2013 m. programiniu laikotarpiu, sumažėjo 17 proc., o tiesioginėms išmokoms skirtos lėšos, lyginant nurodytus laikotarpius, padidėjo 59 proc., Lietuvos ornitologų draugija ir Lietuvos gamtos fondas mano, jog esant tokiai situacijai, kyla biologinės įvairovės nykimo grėsmė. Todėl šios nevyriausybinės organizacijos, Lietuvoje atstovaujančios didžiausias pasaulines gamtosaugines organizacijas – BirdLife International ir WWF, kreipėsi į Žemės ūkio ministerija su prašymu skirti dalį (15 proc.) tiesioginėms išmokoms numatytų lėšų Kaimo plėtros programos, kurioje remiamos agroaplinkosauginės priemonės, finansavimui.

Š.m. spalio 1d. Neringoje, Smiltynėje, ant Kopgalio molo pastebėta naują Lietuvai paukščių rūšis – palšasis kūltupys (Oenanthe isabellina). Ją pastebėjo naujų Lietuvai paukščių rūšių aptikimu ornitologų tarpe pagarsėjęs LOD narys Saulius Karalius. Tai jau 381-ma mūsų šalyje oficialiai užregistruota paukščių rūšis. Kaip ir visi kūltupiai, išskyrus Lietuvoje įprastą paprastąjį kūltupį, palšieji yra pietiečiai, plačiai paplitę Mongolijoje, Kazachstane bei Vidurinėje Azijoje, kurių veisimosi arealas vakaruose siekia Graikiją.

Prieš savaitę žiniasklaidoje (portale grynas.lt) pasirodę straipsniai kiek suglumino šalies ornitologus. Juose buvo teigiama, jog „lietuviškos“ gervės jau išskrido, o Lietuvos padangę „skrodžiančios gervės“ mūsų šalyje užtrunka vos vieną naktį (http://grynas.delfi.lt/gamta/lietuva-palydi-praskrendancias-gerves.d?id=62411687 ) ir toliau skrenda žiemaviečių link. Deja, tai ne visai teisinga informacija, klaidingai apibūdinanti tiek Lietuvoje perinčių, tiek iš šiaurinių kraštų atskrendančių individų rudeninės migracijos eigą.

Šių metų rugsėjo 27 dieną 13 val. Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, II aukštas) prasidės jubiliejinis renginys-konferencija, skirta Lietuvos mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos instituto-Ekologijos instituto-Vilniaus universiteto Ekologijos instituto-Gamtos tyrimų centro Ornitologijos/Paukščių ekologijos laboratorijos 40 metų jubiliejui pažymėti. Visus Lietuvos ornitologus bei besidominčius paukščių tyrimų istorija maloniai kviečiame dalyvauti šiame renginyje.