Pirmiausia norime padėkoti visiems, kas 2022 m. ar ankstesniais metais dalyvavo LOD organizuotose įprastų paukščių populiacijų gausos stebėsenos (ĮPGS) apskaitose. Visų bendras įnašas leido laiku surinkti Draugijai ir visoms, paukščių ir visos gamtos apsauga besirūpinančioms organizacijoms nepaprastai svarbius duomenis. Taigi, kaip ir ankstesniais metais, nepaisant įvairių sunkumų, bendromis visų pastangomis pavyko tinkama apimtimis atlikti įprastų paukščių stebėsenos darbų gamtoje apimtis. atliktą įprastų paukščių stebėseną vertiname kaip sėkmingai atliktą, dėl ko turime kuo pasidžiaugti.

Kita svarbi priežastis pasidžiaugti yra tai, kad šiais metais minime LOD vykdomos paukščių populiacijų gausos stebėsenos trisdešimtmetį. Šią prasmingą ir reikalingą visuomeninę mokslinę veiklą grupelė entuziastų pradėjo dar 1994 m. Tai yra ilgiausiai LOD vykdomas kasmetinis mokslinis-taikomasis projektas, kurį, kaip Jūs žinote, vykdo reikiamą kvalifikaciją turintys savanoriai. Taigi, kiekvienas stebėtojas gali save laikyti LOD vykdomos paukščių populiacijų gausos stebėsenos dalimi. To dėka Lietuvos ornitologų draugija gali tiekti jau praktiškai visame pasaulyje pripažįstamą statistinį rodiklį „kaimo paukščių populiacijų indikatorių“ (angl. – Farmland Bird Index). Kaimo paukščių populiacijų indikatoriaus statistinis rodiklis turi teisinį statusą Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (ESBO) šalyse. Jį jau dabar galima rasti šių tarptautinių institucijų portaluose, taip pat oficialioje „Eurostat“ duomenų bazėje. Tai yra didelis Draugijos veiklos ir tuo pačiu LOD ĮPGS projekto svarbos pripažinimas. Būtent LOD pateikiamą kaimo paukščių populiacijų indikatorių kasmetinį indeksą Europos Komisija (EK) vertina kaip vieną iš aplinkos būklės ir kokybės rodiklių, kuris siejamas ir su šalyje vykdoma gamtos apsaugos ir žemės ūkio politika. Rengiant naujausius šalies žemės ūkio plėtros ir kai kuriuos kitus strateginius dokumentus šis rodiklis tiesiogiai ar netiesiogiai jau yra įtrauktas. Supraskime – išsikeltas uždavinys – sustabdyti įprastų paukščių populiacijų gausos mažėjimą. Kitais žodžiais – sustabdyti biologinės įvairovės tolimesnį nykimą agrariniame kraštovaizdyje. Ir tai yra svarbiausia! Norisi tikėti, kad tai nėra tik žodžiai.

Dirvinis vieversys. Eugenijaus Drobelio nuotrauka

Tikriausiai dauguma sutiksite su nuomone, jog Lietuvos valstybė Europoje ir net tarp Baltijos valstybių anksčiau nepasižymėjo gamtosaugos inciatyvomis. Ypač kuomet kalbėtume apie paukščių apsaugą ir veiklas miškų bei žemės ūkio sektoriuose. Tiesiog vyravo stereotipai, kad „pas mus su gamta viskas gerai“ arba „pas mus gamta dar natūrali, todėl aktyvi gamtosauga nėra aktuali“. Tačiau, kalbant apie įprastų besiveisiančių rūšių paukščių populiacijų gausos stebėseną šalies agrariniame kraštovaizdyje visi galime jaustis oriai. LOD šią veiklą pradėjo savo jėgomis ir neatsilikdami nuo kaimyninių šalių (metais anksčiau nei latviai ir beveik dešimtmečiu nei lenkai).

Po 30 metų nuoseklaus darbo galime didžiuotis, kad Europos Sąjungoje viešai pripažinta, jog dabartinį žemės ūkio politikos posūkį vadinamo „žalinimo“ kryptimi didele dalimi lėmė ES valstybėse-narėse surinkti paukščių populiacijų gausos stebėsenos duomenys. Jie tapo nenuginčijamais įrodymais, kad iki šiol vykdoma ES agrarinė politika biologinės įvairovės požiūriu yra, mažiausiai, netvari. Kaimo kraštovaizdžio nykimo mastus rodo ir LOD surinkti duomenys – paukščių indekso mažėjimo tendencijos pateiktos pateikiamuose grafikuose kartu su LOD surinktus duomenis apibendrinančiomis išvadomis. Todėl EK jau priėmė sprendimus, kad 2023-2030 m. laikotarpiu šalys narės diegtų daugiau ir tinkamų agrarinės aplinkosaugos priemonių, orientuotųsi į geresnių sąlygų agrarinio kraštovaizdžio biologinei įvairovei (ypač paukščiams) palaikymą. Reaguodama į tai, Lietuvos ŽŪM su EK suderino, jog didieji ūkininkai tam tikrą dalį žemės ūkio naudmenų privalės skirti vadinamiems agrarinio kraštovaizdžio elementams, būtų atkuriamos daugiametės pievos. Tai jau rimti sprendimai, kurie mums teikia vilčių, jog biologinės įvairovės nykimas agrariniame kraštovaizdyje bus sustabdytas.

Baltasis gandras. Mindaugo Kirstuko nuotrauka

Akivaizdu, kad mūsų visų laukia ir nauji iššūkiai. Svarbiausias iš jų – iškilo būtinas poreikis šiais metais dar šiek tiek padidinti stebėsenos maršrutų/vietovių skaičių agrariniame kraštovaizdyje (kad oponentai nekaltintų per maža tyrimu apimtimi). Taip pat mus pasiekia Europos Komisijos informacija, jog Lietuvos Valstybė į šalies strateginius aktus ir kitus aktualius dokumentus privalo įtraukti nuostatas dėl miško paukščių populiacijų indikatorius (MPPI) praktinio naudojimo.

Anglų kalba miško paukščių populiacijų indikatorius vadinamas “Forest Bird Indicator” (FoBI). Manome, jog Aplinkos ministerija duomenų šio statistinio rodiklio rinkimui inicijuos jau šiais metais. O kaip bus, matysime. Tačiau mums tuo pačiu kyla naujas iššūkis – mobilizuoti visus, galinčius patikimai identifikuoti įprastų besiveisiančių dieninių paukščių rūšis veisimosi sezone pagal išvaizdą, rūšiai būdingas giesmes, balsus bei specifinio elgesio elementus. Artimiausiems metams prioritetą reikėtų skirti agrariniam, mišriam miško-agrariniam ir miškingam kraštovaizdžiams. Tokiu atveju dabartinės tyrimų apimtys dar išaugtų. Tačiau apimtis nustatome ne mes – Lietuvoje surinktus duomenis vertina tarptautinė ekspertų grupė, kuri teikia išvadą ar surinkti duomenys yra pakankamos apimties, o taikyta metodika (ir geografinis reprezentatyvumas visos šalies mastu) atitinka tokiems tyrimams keliamus reikalavimus. Tik minėtiems ekspertams aprobavus nacionalinius duomenis, jie patenka į Europines duomenų bazes. Tai didžiulis iššūkis ne tik LOD, bet ir visos šalies gamtininkams. O kas daugiau jei ne LOD su narių pagalba gali atlikti tokios apimties kasmetinį duomenų surinkimą. Tačiau šiuo atvejų tik gerų norų neužteks. Kaip ir šių darbų negali padaryti tik LOD darbuotojai – tam būtina turėti atitinkamą stebėtojų tinklą. Todėl LOD sekretoriatas pirmiausia kreipėsi į šiuo metu LOD ĮPGS veikloje dalyvaujančius stebėtojus su prašymu jau dabaru apgalvoti savo galimybes šiais metais padidinti apskaitos vietovių/maršrutų skaičių. O tuos, kurie dalyvavo anksčiau, kviečiame sugrįžti prie šios prestižinės ir praktiškai gamtosaugai svarbios veiklos. Taip pat prašome apie tai informuoti savo draugus, pažįstamus – kitus reikiamą kvalifikaciją turinčius asmenis ir juos pakviesti dalyvauti minėtose apskaitose. Norėtume pasiekti, kad kiekvienas gebantis patikimai atpažinti gamtoje paukščių rūšis, jų apskaitas atliktų bent vienoje ar dviejose vietovėse. Tai nėra vien LOD ambicijos ar užgaida. Tai labai aktualu formuojant paukščių ir jų buveinių apsaugos politiką!

Pažįstantiems paukščius ĮPGS taikoma metodika nėra sudėtinga. Svarbiausia tam skirti palyginti nedaug laiko (bent du rytus vienam maršrutui balandžio-birželio mėnesiais) ir paukščius suregistruoti pagal gaunamus nurodymus ir juos laiku pateikti šios stebėsenos koordinatoriams. Norintys duomenų rinkimui  gali naudoti išmaniuosius įrenginius (planšetes, mobiliuosius telefonus), kas sutaupytų laiko perduodant duomenis, be to, patogiau juos rinkti stebėjimų metu. Visi pradedantys ar abejojantys savo gebėjimais galės dalyvauti mokymuose, bus teikiamos individualios konsultacijos. LOD įsipareigoja padengti stebėtojų transporto išlaidas. Todėl visus, kas 2022 metais nedalyvavote stebėsenos veikloje, užpildykite LOD portale skelbiamą anketą ir išsakykite savo norą prisidėti prie šio svarbaus LOD darbo.

Abejojančius, tačiau turinčius noro dalyvauti įprastų paukščių stebėsenoje, kviečiame kreiptis į LOD sekretoriatą elektroniniu laišku lod@birdlife.lt arba kreiptis tiesiogiai į Liutaurą Raudonikį; mob.: 868277092 arba Petrą Kurlavičių; mob.: 868532652, petras.kurlavičius@birdlife.lt.  

• Paraiška dalyvauti LOD įprastų paukščių gausos stebėsenoje 2023 metais*

* Šią paraišką prašome pildyti tik tuos, kurie nedalyvavo LOD įprastų paukščių gausos stebėsenoje. Lauksime atsiunčiant iki š.m. balandžio 15 d.