Įvyko tradicinis „Žalia varna 2026” renginys: savaitgalis, skirtas gamtai ir žalvarnių apsaugai

Liepos 24-26 dienomis Druskininkų apylinkėse, prie vaizdingo Ašarėlio ežero, jau 19-ą kartą vyko tradicinis renginys „Žalia varna“. Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) organizuojamas renginys subūrė daugiau nei 80 gamtos mylėtojų, paukščių stebėtojų ir šeimų iš visos Lietuvos.

Pagrindinis renginio akcentas – Lietuvoje nykstančių europinių žalvarnių (Coracias garrulus) apsauga. Dalyviai ne tik susipažino su šių paukščių būkle Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, bet ir patys prisidėjo prie jų stebėsenos.

Šeštadienio rytą vykusio oficialaus renginio atidarymo metu dalyvius pasveikino LOD darbuotojai Gediminas Petkus, Laimonas Šniaukšta ir Audrius Norkūnas. Laimonas pristatė kaip atrodo žalvarniams skirtos lesyklos su svirpliais. Vėliau Laimonas ir Audrius pristatė savanoriškas užduotis bei paskirstė žalvarnių stebėsenos maršrutus. Vieni dalyviai išvyko stebėti šių paukščių į aplinkinius miškus, o kiti jų ieškojo stovyklavietės apylinkėse.

Gediminas Petkus pakvietė dalyvius į pažintinį pasivaikščiojimą, kurio metu jie galėjo geriau pažinti apylinkių gamtą ir čia perinčius paukščius.

Po stebėjimų prasidėjo pramoginė renginio dalis. Žiūronų rungtynėse „Aštriausia akis“ dalyviai varžėsi bandydami perskaityti žalvarnių žiedų numerius. Taip pat vyko „Žaibo“ varžybos, o vakare surengtas protmūšis, pareikalavęs ne tik žinių, bet ir kūrybiško mąstymo. Aktyviausi dalyviai ir varžybų nugalėtojai buvo apdovanoti.

Vakaro programą papildė pranešimai ir praktinės veiklos. Laimonas Šniaukšta skaitė pranešimą „Žalvarnių būklė Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse bei projekto „Europinio žalvarnio (Coracias garrulus) būklės gerinimas Lietuvoje“ eiga ir rezultatai“.

LOD narė Edita Medeina paskaitoje „Ornitochoriniai augalai“ pristatė paukščiams naudingus augalus ir papasakojo, kaip kiekvienas galime prisidėti prie paukščių gerovės savo aplinkoje sodindami jiems tinkamas augalų rūšis.

LOD narys Irmantas Šalaševičius dalyvius supažindino su naktinių drugių pasauliu, o sutemus pakvietė praktiškai išbandyti jų priviliojimo ir stebėjimo metodus.

Sekmadienį, susipakavę stovyklavimo reikmenis, dalyviai ir vėl skubėjo stebėti paukščių: vieni tai darė pakeliui į namus, o kiti aplankė ornitologiniu požiūriu įdomias Druskininkų apylinkių vietas.

Dėkojame VĮ Druskininkų miškų urėdijai už šio renginio paramą, Audriui Norkūnui, kuris LOD narių tarpe, be jokios abejonės, yra daugiausia laiko ir energijos skyręs žalvarnio išsaugojimui pietinėje Lietuvoje. Taip pat labai dėkojame LOD nariams Laimonui Šniaukštai ir Mildai Šniaukštienei, kurie taip pat prisideda prie šių retųjų paukščių apsaugos. Neabejotinai šių savanorių pastangos nulėmė, kad mes dar galime Druskininkų apylinkėse grožėtis šiais nuostabiais paukščiais. Ir, be abejo, dėkojame visiems „Žalios varnos 2026“ dalyviams už bendras pastangas saugant žalvarnius Druskininkų apylinkėse.

Taip pat dėkojame nuotraukų autoriams Irmantui Šalaševičiui, Povilui Antanavičiui, Sauliui Medžioniui, Laimonui Šniaukštai, Justinai Kuliešei.

Perinčių Lietuvoje žalvarnių būklė

Birželio pradžioje LOD ornitologai registravo 7 perinčias žalvarnių poras (pernai buvo 8). Visos lizdavietės buvo iškeltuose inkiluose, Druskininkų apylinkėse. Tikrinant lizdavietes birželio viduryje buvo nustatyta, kad dvi lizdavietės apleistos, liepos pradžioje aptikta dar viena perinti pora (jaunikliai tik ritosi iš kiaušinių). Spėjama, kad tai viena iš nesėkmingai perėjusių porų sudėjo antrą dėtį. Kitų penkių porų jaunikliai jau sėkmingai paliko lizdavietes.

Renginio metu taip pat buvo aptarti svarbiausi per sezoną atlikti darbai: papildomas inkilų kėlimas, senų inkilų valymas ir tvarkymas, apsaugų nuo plėšrūnų dėjimas, papildomas maitinimas, nuolatinis monitoringas, siųstuvų dėjimas žalvarniams. Druskininkų apylinkės išlieka svarbiausios žalvarnių perėjimo vietos, o be bendrų šių paukščių apsaugai skiriamų veiksmų kažin ar žalvarnių populiacija vis dar būtų išlikusi Lietuvoje.

Projekto „Europinio žalvarnio (Coracias garrulus) būklės gerinimas Lietuvoje” pirmieji rezultatai

Nuo 2024 metų gegužės mėnesio vykdomas projektas „Europinio žalvarnio (Coracias garrulus) būklės gerinimas Lietuvoje”. Renginio metu buvo aptarti per metus pasiekti šio projekto rezultatai. Projekto partneris Lietuvos ornitologų draugija atliko monitoringą PAST ir už PAST ribų: šiaurės rytų Lietuvoje perinčių žalvarnių nepavyksta rasti nuo 2019 metų (paskutinė žinoma pora perėjo Utenos rajone 2018 metais, o kitais metais negrįžo), tad Druskininkų apylinkės išlieka svarbiausia žalvarnių perėjimo vietos. Taip pat patikrinta virš 100 inkilų, iškelta 10 naujų inkilų, atnaujintos apsaugos nuo plėšrūnų. Įrengtos 4 lesyklos papildomam maitinimui, uždėti 4 siųstuvai.

Projekto vykdytojas Lietuvos zoologijos sodas 2025 m. spalį atliko iš Vengrijos atvežtų laukinės kilmės europinių žalvarnių lyties tyrimus. Nustatyta, kad grupę sudarė keturi patinai ir keturios patelės. Visi paukščiai sėkmingai peržiemojo, tačiau lauko temperatūrai nukritus žemiau –10 °C, vidaus patalpose prireikė papildomų šildytuvų. Kovo pradžioje žalvarniai pradėti leisti į lauko voljerus, o nuo gegužės 1 d. juose buvo paliekami ir nakčiai.

Šiuo metu, 2026 m. liepą, Lietuvos zoologijos sode laikoma 11 europinių žalvarnių: trys paukščiai iš Frankfurto zoologijos sodo, iš kurių du yra patinai, septyni iš natūralių buveinių Vengrijoje atvežti žalvarniai ir vienas patinas iš Latvijos.

Gegužės 4 d. buvo suformuota pirmoji lytiškai subrendusių paukščių pora – patinas iš Latvijos ir patelė iš Vokietijos zoologijos sodo. Prieš perkeliant į veisimui pritaikytą voljerą, paukščiai buvo apžiūrėti ir pasverti: patinas svėrė 168 g, o patelė – 166 g. Voljere skirtingose vietose įrengti du inkilai, kad paukščiai galėtų pasirinkti jiems tinkamesnį.

Poros elgsena buvo stebima dviem vaizdo kameromis. Ryškių konfliktų tarp paukščių nenustatyta, tačiau jų susidomėjimas vienas kitu ir inkilais buvo nedidelis. Stebėtas patino bandymas maitinti patelę, tačiau ši jį nuvijo. Siekiant sumažinti konkurenciją dėl pašaro, maistas buvo išdėliotas keliose voljero vietose. Nors paukščiai dažnai tupėjo šalia pasirinkto inkilo, į jį nelindo, todėl šį sezoną veisimosi rezultato pasiekti nepavyko. Daroma prielaida, kad žmogaus aplinkoje augusio patino elgsena galėjo būti mažiau būdinga laukinių žalvarnių poravimosi elgsenai.

Gegužės 4 d. prarasta viena iš Vengrijos gamtos atvežta patelė. Atlikus tyrimus nustatyta skilvio obstrukcija, enterokolitas ir sumažėjęs paukščio svoris, tačiau bakteriologinio tyrimo metu patogeninių bakterijų neaptikta.

Sukaupta patirtis leidžia tiksliau įvertinti, kaip skirtingos kilmės žalvarniai prisitaiko prie gyvenimo voljeruose, žmonių ir lankytojų artumo bei veisimo sąlygų. Tai svarbus žingsnis tobulinant paukščių laikymo, stebėjimo, šėrimo ir streso mažinimo sprendimus.

Po ilgiau nei metus trukusių viešųjų pirkimų procedūrų 2026 m. liepos 2 d. su UAB „Archis“ pasirašyta rangos sutartis dėl specialaus žalvarnių pastato statybos. Numatyta, kad pastatas bus baigtas iki 2027 m. kovo pabaigos.

Informacija parengta įgyvendinant projektą „Europinio žalvarnio (Coracias garrulus) būklės gerinimas Lietuvoje”.

2026-07-28