Gamtininkai sunerimę: ar keičiantis valdžiai nebus pamiršti Dzūkijos kurtiniai?
Nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos teigia matančios ženklus, kad keičiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vadovybei bus stengiamasi vilkinti sprendimus dėl griežtesnės kurtinių apsaugos. Įvairios šiems retiems paukščiams palankios priemonės turi būti numatytos kaip kompensacija už jau įsteigto Rūdninkų ir steigiamo Kapčiamiesčio poligonų daromą neigiamą poveikį gamtai.
„Jau keletą mėnesių aktyviai diskutuojame su aplinkos ministerijos vadovybe bei kitomis institucijomis dėl būtinybės griežčiau saugoti kitus Dzūkijos bei Labanoro miškus, kuriuose dar gyvena ar ateityje galėtų įsikurti šie įspūdingi paukščiai, o kartu – ir daug kitų saugomų rūšių. Buvo nueitas nemažas kelias, daug analizių, modeliavimų. Kalbėta ir apie susitarimą su Valstybine miškų urėdija ūkinėms reikmėms nekirsti miškų šiose teritorijose. Tačiau dabar, keičiantis Aplinkos ministerijos vadovybei, stebime, kaip urėdija atsitraukia ir šiuo metu nebeketina pasirašyti anksčiau aptarto susitarimo. Tai mums kelia didžiulį nerimą,” – sako Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis.
Kompensacinės priemonės – galimybės formuotis sengirėms
Seimo sprendimu priimtos kompensacinės priemonės nėra išmokos – tai konkretūs veiksmai, skirti apsaugoti esamas ir potencialias kurtinių buveines, didinant brandžių pušynų apsaugą ir sudarant sąlygas ateityje formuotis sengirėms Pietų ir Rytų Lietuvoje. Dabartinė Aplinkos ministerijos vadovybė ir jos specialistai, kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba nuosekliai dirbo siekiant užtikrinti šių priemonių įgyvendinimą, tačiau gamtininkai yra susirūpinę, jog Valstybinė miškų urėdija, pasinaudodama valdžių kaita, bando atsitraukti nuo Dzūkijos kurtinių ilgalaikės apsaugos užtikrinimo.
„Nuo pat pradžių pabrėžėme, kad palaikome Kapčiamiesčio poligono reikalingumą Lietuvos saugumui. Tačiau kartu teigėme, kad nacionalinis saugumas ir atsakomybė už gamtą negali būti supriešinami. Jei valstybė pripažino, kad kurtinių buveinių apsauga yra būtina kompensacinė priemonė, dabar būtų sunku suprasti bandymus nuo šių įsipareigojimų atsitraukti. Tokiu atveju būtų siunčiama žinia, kad pažadai gamtai galioja tik tol, kol nereikia jų įgyvendinti“, – sako Baltijos aplinkos forumo vadovas, aplinkosaugos ekspertas Žymantas Morkvėnas.
Anot gamtininkų, susitarimu jau dabar turėjo būti užtikrintas kirtimų stabdymas kurtiniams svarbiose teritorijose Dzūkijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko ir jų apsaugos zonų valstybiniuose miškuose. Šios teritorijos laikomos vienomis svarbiausių rūšies išlikimui Lietuvoje.
„Kompensacijos esmė nėra pasodinti naujų medelių vietoje prarastų vertybių. Kurtiniams reikalingi brandūs pušynai, susiformuojantys per dešimtmečius. Todėl reali kompensacija reiškia jau šiandien apsaugoti tuos miškus, kurie ateityje gali tapti saugiomis buveinėmis šiai ir daugeliui kitų rūšių. Jei šios teritorijos ir toliau bus kertamos, kalbos apie kompensacijas liks tik popieriuje“, – teigia Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė, Prezidento Valdo Adamkaus premijos laureatė Lina Paškevičiūtė.
Aplinkosaugos organizacijų atstovai primena, kad būtent Pietų Lietuvoje ir Labanoro girioje sutelkta didžioji šalies kurtinių populiacijos dalis. Todėl kompensacinės priemonės buvo kryptingai planuojamos poligonų steigimo regione, siekiant sustiprinti esamų buveinių apsaugą ir sudaryti sąlygas rūšiai plisti į naujas teritorijas.
„Kurtinių apsaugos priemonės buvo rengiamos ieškant balanso tarp krašto gynybos poreikių ir gamtos išsaugojimo. LR Seimas aiškiai parodė, kad šis balansas yra įmanomas. Dabar svarbiausia, kad institucijos laikytųsi prisiimtų įsipareigojimų. Jei pradėsime atsisakinėti priemonių dar prieš joms įsigaliojant, bus sunku kalbėti apie atsakingą poveikio gamtai kompensavimą apskritai“, – sako ornitologas Marius Karlonas.
Neaišku, ar nauja Aplinkos ministerijos vadovybė išlaikys pažadą apsaugoti kurtinius
Nevyriausybininkai svarsto ar būsima Aplinkos ministerijos vadovybė išlaikys anksčiau sutartą kryptį ir užtikrins, jog Seimo palaikytos kompensacinės priemonės būtų įgyvendintos visa apimtimi. Pasak jų, šiuo atveju kalbama ne tik apie vienos rūšies apsaugą, bet ir apie valstybės gebėjimą vykdyti savo pačios prisiimtus įsipareigojimus gamtai. Turime galvoje įsipareigojimus tiek šalies visuomenei, tarptautiniu lygmeniu, nes poligonai steigiami Natura 2000 bei nacionalinėse saugomose teritorijose.
„Naujoji aplinkos ministerijos vadovybė turės labai aiškiai apsispręsti, ar laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų, ar leisti jiems tyliai išnykti keičiantis politinei valdžiai. Mūsų lūkestis paprastas – Seimas pripažino, kad kurtinių apsauga yra būtina kompensacinė priemonė, tad ji turi būti įgyvendinta nepriklausomai nuo institucinių ar politinių pokyčių. Tai būtų svarbus signalas, kad Lietuva geba derinti nacionalinio saugumo interesus ir atsakomybę už gamtą“, – sako Baltijos aplinkos forumo vadovas, aplinkosaugos ekspertas Žymantas Morkvėnas.
Pavasarį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nutarė, kad Kapčiamiesčio poligono steigimo poveikio gamtai kompensavimas yra neatsiejama poligono plėtros dalis. Tokių priemonių įgyvendinimas turi būti finansuojamas kaip krašto gynybos išlaidų dalis.
Papildyta po Aplinkos minsiterijos paskelbimo apie pavedimą urėdijai
Marius Karlonas rašo: „Ar Valstybinė miškų urėdija bando įklampinti biurokratijoje kurtinių ir kitų saugomų vertybių apsaugą Dzūkijoje bei Labanore? Ir ar naujoji Aplinkos ministerijos vadovybė bus pakankamai ambicinga siekiant mūsų iškeltų ir Seimo patvirtintų tikslų?
Vakar buvo pasirašytas Aplinkos ministro pavedimas dėl ilgalaikės Dzūkijos ir Labanoro miškų apsaugos, siekiant įgyvendinti kompensacines priemones dėl gamtai daromos žalos steigiant Kapčiamiesčio ir Rūdninkų poligonus. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip laimėjimas gamtai, ties kuriuo jau dirbame penkis mėnesius. Vis dėlto dabartinė situacija ir naujienos dar nėra džiuginančios, o ministro pavedime numatytuose tiksluose matau nemažai rizikų. Pavedimas įpareigoja Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir Valstybinę miškų urėdiją per metus parengti gamtotvarkos planus Dzūkijai ir Labanorui. Pats sumanymas nėra blogas, tačiau kodėl viskas staiga ištempiama laike?
Žinant, kad dar praėjusią savaitę buvo beveik parengta ir suderinta apsaugos sutartis tarp VSTT ir VMU, kuri jau šią savaitę būtų galėjusi įsigalioti, o miškų apsaugos tikslai pradėti įgyvendinti nedelsiant, kyla daug klausimų.
Visų pirma – kodėl būtent po savaitgalį pasirodžiusių žinių, kad netrukus keisis Aplinkos ministras, VMU šios savaitės pradžioje atsisakė pasirašyti jau parengtą apsaugos sutartį ir buvo pasirinktas alternatyvus, laike ištemptas kelias su daugybe galimų kliuvinių – gamtotvarkos planų rengimas? Gal tikimasi, kad pasikeitus vadovybei planai nuguls stalčiuose, gamtininkai nusiramins, o brandžių pušynų kirtimai Dzūkijoje ir Labanore galės tęstis?
Keistus klausimus čia keliu, tarsi nepasitikėčiau gerais ketinimais. Tačiau to pasitikėjimo šiuo metu tikrai trūksta. Jis išnyko natūraliai, kai per paskutines tris dienas sprendimai apsivertė aukštyn kojomis.
Todėl noriu aiškiai pasakyti: nepaisant to, kas taps naujuoju Aplinkos ministru, ateinančius metus gamtotvarkos planų rengimo ir tvirtinimo procesą stebėsime per padidinamąjį stiklą. Kompensacinės priemonės gamtai už Kapčiamiestyje ir Rūdninkuose prarandamus miškus turės būti įgyvendintos, net jei šį procesą bus bandoma paskandinti gausybėje rengiamų, derinamų, tvirtinamų ar netvirtinamų dokumentų.
Ar yra kuo pasidžiaugti? Taip.
Nuo šiandien stabdomi visi nepradėti kirtimai ir nebeplanuojami nauji kirtimai valstybiniuose miškuose Dzūkijos nacionaliniame parke, 5 km spinduliu aplink Čepkelius bei Labanoro regioniniame parke – teritorijose, kurioms per metus turėtų būti parengti gamtotvarkos planai ir pasirašyta apsaugos sutartis.
Tai tik tarpinis etapas, tačiau noriu padėkoti visiems, kurie iki šiol prisidėjo ir nuoširdžiai dirbo siekdami kompensacinių priemonių gamtai:
Lietuvos ornitologų draugija – BirdLife Lithuania
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Aplinkos ministerijos darbuotojams
ir visiems kitiems, kurie šiame klampiame procese skyrė savo laiką, žinias ir pastangas.
Rankų nenuleidžiame ir dirbame toliau. Atsipūsime tik tuomet, kai bus ne tik deklaruojami ketinimai saugoti kurtinių apgyvendintus miškus, bet ir pasirašyta ilgalaikė jų apsaugos strategija. Kol kas to nėra ir viskas labai trapu.“
2026-06-12