Pirmosios traukiančių kovų registracijos kovo 2 – 4 d. priminė įsibėgėjančio pavasario eigą. Šiandien (kovo 5 d.) girdėti pirmieji vieversiai ir Nemuno deltoje bei Šakių r.. Taigi, pirmieji pavasario pranašai, kaip ir jo pradžia kiek vėluoja, nes Vieversio diena, kaip rašėme, istoriškai minima vasario 24 d. Šiandien Šilutės r. matyta ir pirmoji pempė, todėl kovo 19 d., minint Pempės dieną, tikimės sulaukti jau gausių jų būrių.
Aplinkos ministro Valentino Mazuronio sprendimu Lietuvoje neribotam laikui uždrausta kurapkų medžioklė. „Padariau tai, ką privalau padaryti. Tyrimai rodo, kad kurapkų skaičius tiesiog katastrofiškai mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Jeigu norime išsaugoti bent minimalią jų populiaciją, lieka vienintelis būdas – visiškai uždrausti šių paukščių medžioklę“, – sako ministras Valentinas Mazuronis.
Nuo 2013-05-07 d. paukščių pavasarinės migracijos ir fenologinius stebėjimų duomenis dėl didelės jų apimties pateikiame pdf. failu. Paukščių pavasarinės migracijos ir fenologiniai stebėjimai Lietuvoje 2013 m. atnaujinta versija 2013-05-21 d. 15:40 pateikiama pdf. failu čia
Dauguma Gyvojo pavasario pranašautojų, ruošiasi palikti savo žiemavietes šiltuose kraštuose. Kviečiame jus, dalyvauti gyvojo pavasario paukščių stebėjimuose. Šiais metais baltasis gandras pateikė staigmeną. Neprasidėjus kalendoriniam pavasariui šis tolimas migrantas jau pastebėtas Vilniaus mieste sukiojęs ratus senamiestyje virš Gedimino pilies. Įprastai į dangų žvalgytis patariame jau nuo kovo mėnesio vidurio.
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) išreikšdama susirūpinimą dėl pablogėjusios tradicinio Lietuvos kaimo paukščio – kurapkų (Perdix perdix) būklės Lietuvoje, siekia jos išbraukimo iš šalies medžiojamųjų paukščių sąrašų. Europos Sąjungos (ES) šalių ornitologų tyrimų duomenimis, per trisdešimt paskutiniųjų metų (iki 2009 m.), rūšies gausa ES šalyse sumažėjo net 82 proc., o per paskutiniuosius dvidešimt metų – 66 proc., daugiausiai tai susiję su intensyvėjančia žemės ūkio veikla, tačiau trumpai gyvenančių vištinių paukščių populiacinei struktūrai įtaką daro ir suaugusių paukščių žūtis, kuri siejama su žemės ūkio technikos naudojimu, medžiokle, atšiauriomis žiemos sąlygomis (šiaurinėje rūšies paplitimo arealo dalyje), todėl būtina imtis visų įmanomų priemonių mažinti visų minėtų neigiamų faktorių poveikį. Džiugu, kad medžiotojai neprieštaravo šiai LOD iniciatyvai.
Pievinė lingė (Circus pygargus) priklauso vanaginių šeimai, nors lizdą įsirengia ant žemės. Vienas iš jai gręsiančių pavojų kaltininkų dažnai būna žmogus, ypač vykdantis ūkinę veiklą rūšies veisimosi vietose. Lietuvoje rūšis paplitusi visoje šalyje, tačiau dėl buveinių trūkumo sutinkama lokaliai, yra reta ir populiaciją ekspertiniu vertinimu sudaro 200-300 perinčių porų, tačiau reali pievinės lingės būklė nėra žinoma, todėl LOD kreipiasi į savo narius siekdama surinkti, kiek įmanoma daugiau, duomenų apie faktinius rūšies stebėjimo veisimosi metu atvejus. Šie duomenys leistų tiksliau įvertinti rūšies apsaugos būklę Lietuvoje, o apie surinktos informacijos dėsningumus informuoti šią rūšį tyrinėjančius užsienio kolegas.
2013 m. vasario 6 d. tapo svarbi žuvininkystei ir visai jūros aplinkai. Būtent šią dieną Europos Parlamentas balsų dauguma (502 balsavo „už“ ir 137 „prieš“) nusprendė iki 2015 m., nutraukti besaikę ir nesubalansuotą žvejybą, sudarant sąlygas iki 2020 metų atsikurti pereikvotiems žuvų ištekliams. Džiugu, kad Lietuvoje išrinkti europarlamentarai daugumoje (10 iš 12) taip pat pritarė šiems pokyčiams. Tai nuostabi žinia žuvims, nes bus nutraukta dešimtmečius trukusi besaikė ir nesubalansuota žvejyba, alinusi Europos jūrų ekosistemas.
Briuselis, 2013 m. vasario 8 d. – naujasis daugiamečio ES biudžeto 2014-2020 m. laikotarpiui susitarimas (1), kurį šiandien patvirtino Europos Taryba, sudavė didelį smūgį bet kokioms Bendrosios žemės ūkio politikos (Common Agriculture Policy-CAP) ekologizavimo viltims ir investicijoms į Europos ateities ekologinę pusiausvyrą.
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) 2012 metais paskelbė kurapką „Metų paukščiu“. Šios akcijos pagrindiniai tikslai buvo atkreipti dėmesį į sparčiai nykstančią sparnuočių rūšį, kuriai šiuo metu reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys bei rūpestis, o taip pat išsiaiškinti tikrąją kurapkos populiacijos būklę šalyje. Nerimą kelia tai, kad tradiciniam Lietuvos kaimo kraštovaizdžio paukščiui kyla išnykimo grėsmė. Žinant žalvarnio atvejį, akivaizdu, kad grėsmė yra labai reali. Skirtumas tas, kad sėslias kurapkas galime saugoti visus metus, todėl tik nuo mūsų pastangų priklausys ar išsaugosime šią sparčiai nykstančią rūšį. Tačiau norint planuoti efektyviausias praktines apsaugos priemones, šiuo metu būtina įvertinti populiacijos būklę bei paplitimo šalyje ypatumus.
Paukščiai pati spalvingiausia, arčiausiai žmogaus esanti ir lengviausiai prieinama stebėjimams fauna. Ir nesvarbu, ar mokiniai jau patyrę stebėtojai, ar tik pradedantys. Svarbu, kad jie nori geriau pažinti paukščius, prisidėti kaupiant svarbią informaciją apie paukščius ar užsiimti gamtosaugine veikla.
