Botaninė stebėsena „LIFE Farms for Birds“ projekto teritorijose: 2025 metų apžvalga

2025 metais „LIFE Farms for Birds“ projekto teritorijose vykdyta botaninė stebėsena atskleidė skirtingus augmenijos pokyčius – nuo pelkinių buveinių atsikūrimo iki pievų struktūros kaitos dėl šienavimo ir ganymo. Stebėjimai parodė, kad nuosekliai taikomos gamtotvarkos priemonės kuria prielaidas ilgalaikiams teigiamiems buveinių pokyčiams.

Stebėsena atlikta šiose teritorijose:

• Amalvo polderyje (Marijampolės r.)
• Ginučių pievose (Ignalinos r.),
• Minkūnų durpyne (Rokiškio r.)
• Svylos upės slėnyje (Ignalinos r.)
• Tulkiaragės polderyje (Šilutės r.)

Amalvo polderyje visa teritorija ir 2025 m. buvo šienaujama. Pietinėje dalyje šlapiausiose vietose nupjauta žolė palikta, sausesnėse – surinkta ir pašalinta. Šiaurinėje dalyje žolė taip pat surinkta. Visą projekto veiklų laikotarpį 2023-2025 metais teritorijoje buvo nuosekliai atliekami gamtotvarkos darbai – žolės pjovimas, surinkimas ir pašalinimas. Po šienavimo stebimas vešlus atolas. Išliko pievoms būdinga augalijos rūšinė sudėtis, o šienavimas efektyviai stabdo krūmų ir medžių plitimą.

Ginučių mobiliajame poligone nuo 2024 m. vyksta teritorijoje įrengtame aptvare vyksta galvijų ganymas. Tyrimų metu nustatyta, kad nuganyta ne tik žolė, bet sunaikintos ir medžių bei krūmų atžalos. Teritorijos paviršius kupstuotas, kai kurie augalai galvijų mažiau mėgstami arba išvis neėdami. Ateityje tai gali daryti įtaką augmenijos rūšinės sudėties ir struktūros pokyčiams. 2025 metų stebėsenos metu buvo surastos dvi ankstesniais metais nefiksuotos augalų rūšys. Tai rudeninė snaudalė (Leontodon autumnalis) ir pievinė miegalė (Succisa pratensis).

Gamtotvarkos darbų stebėsena Minkūnų durpyne 2025 metų rugpjūčio mėnesį. Kaip ir 2024 metais, teritorijoje vykdomi durpyno tvarkymo darbai: šalinamos nendrės, medžių ir krūmų atžalos, biomasė pašalinama. Lietingas 2025 m. sezonas reikšmingai prisidėjo prie hidrologinio režimo stabilizavimo – patvenkti grioviai išliko pilni vandens, vietomis jis išsiliejo į gretimas pievas. Plikų durpių paviršiaus nebeliko, jie užlieti vandeniu ir apauga viksvomis, paparčiais, šilingėmis, skiautalūpiais. Stebimi ir džiūstantys beržai, rodantys pakitusį vandens režimą.

Šienaujamose vietose matomi nendrių ir sumedėjusių augalų gausumo pokyčiai: nendrynas pastebimai retėja, medžių ir krūmų stebimi tik pirmųjų metų sėjinukai arba atžalos. Jei dabartinis režimas bus tęsiamas, tikėtina pelkinių buveinių atsikūrimo kryptis.
2025 metais aptikti paprastieji skendeniai (Utricularia vulgaris), kurie buvo rasti žydintys išsiliejusio melioracijos griovio pakraštyje.
Projekto veiklų metu 2023–2025 metais, patvenkus melioracijos griovius, susidarė palankios sąlygos plisti šlapių vietų augalams. Jei aukštesnis vandens lygis bus išlaikytas, o nendrynai ir sumedėjusi augmenija toliau kasmet pjaunami, galima tikėtis sunaikintų pelkių buveinių atsikūrimo.

Stebėjimų metu pastebimai kito durpyno paviršius: užmirko sausi plotai, juose kūrėsi pelkinių augalų rūšys. Augalų rūšinė sudėtis esmingai nekito, nors po 2023 metais vasaros pradžioje atliktų botaninių tyrimų vėlesniais metais fiksuotos dvi antroje vasaros pusėje žydinčios rūšys: žemapelkėms būdinga pelkinė mandrauninkė (Parnasia palustris) ir šlapžemių rūšis paprastasis skendenis (Utricularia vulgaris).

Gamtotvarkos darbų stebėsena Svylos upės slėnyje 2025 metų rugpjūčio mėnesį. Pietinėje ir vidurinėje teritorijos dalyse įrengtuose ganymo aptvaruose žemės paviršiuje po vešlia žoline augmenija beveik visur telkšo vanduo – klesti aliuvinė pieva, po kurią braido pulkas baltųjų garnių. Teritorija pažliugusi ir klampi, ganymui netinkama, todėl neganoma. Sausesni pakraščiai šienaujami. Rugsėjo mėnesį, vandens lygiui nukritus, buvo pradėtas ganymas ir sausesni teritorijos pakraščiai nuganyti. Augalų rūšinė sudėtis ir gausumas nepakitę, naujų rūšių nerasta.

Šiaurinėje dalyje iškirstų medžių ir krūmų vietoje gausiai auga jų atžalos ir aukšti žoliniai augalai – builiai, vingiorykštės, nendrės, valerijonai, usnys. Plotai šienaujami, kartu su žole sunaikinamos sumedėjusios augalų atžalos, taip palaikant atviras buveines.

Tulkiaragės mobiliajame poligone 2023 metais teritorijoje įrengtas elektrinis ganymo aptvaras. 2024 metais pradėtas galvijų ganymas buvo sėkmingas – teritorija nuganyta iki pat vandenyje augančių nendrynų, nuganyti ir sausesni nendrynų pakraščiai. 2025 metų ganymo sezono planus koregavo lietingas laikotarpis. Dėl didelio kritulių kiekio pievos paviršius pažliugo, tapo klampus, todėl dalis ploto tapo gyvuliams sunkiai prieinama. Stebėjimo metu ganomi galvijai buvo susitelkę aukštesnėje, sausesnėje ploto dalyje, kuri buvo tolygiai nuganyta. Žemesni pažliugę pakraščiai nuganyti fragmentiškai. Nuganytuose nendrynuose sparčiau už nendres atauga viksvos. Ar kasmet nuganant, dalį nendryno pakeis viksvynas, parodytų teritorijoje tęsiamas ganymas ir jo stebėsena.

2025 metų botaninės stebėsenos rezultatai rodo, kad „LIFE Farms for Birds“ projekto teritorijose toliau vyksta kryptingi augmenijos pokyčiai, priklausantys nuo taikomų gamtotvarkos priemonių ir hidrologinių sąlygų. Ryškiausi teigiami pokyčiai fiksuojami tose teritorijose, kur atkuriamas ar palaikomas natūralus vandens režimas ir nuosekliai taikomas augalijos šalinimas. Tokiose vietose formuojasi pelkinėms ar šlapioms pievoms būdingos sąlygos, plinta drėgnų buveinių augalų rūšys, mažėja nendrynų ir sumedėjusios augmenijos gausumas.

Šienaujamose teritorijose išlaikoma pievoms būdinga struktūra, efektyviai stabdomas krūmų ir medžių plitimas, tačiau augalų rūšinė sudėtis išlieka gana stabili ir reikšmingų pokyčių trumpuoju laikotarpiu nefiksuojama. Ganymo teritorijose stebimi ryškesni struktūriniai pokyčiai – nuo tolygaus nuganymo iki intensyvesnio trypimo poveikio, kuris lemia pievų paviršiaus pažeidimus ir buveinių transformaciją. Dėl nevienodų drėgmės sąlygų ganymas dažnai vyksta netolygiai, o tai sukuria mozaikišką augmenijos struktūrą.

Svarbu pažymėti, kad dalyje teritorijų stebėti pokyčiai dar yra pereinamojo pobūdžio, todėl jų galutinis poveikis buveinių būklei gali būti įvertintas tik ilgesnėje perspektyvoje. Naujos augalų rūšys, fiksuojamos stebėsenos metu, rodo vykstančius ekologinius procesus ir buveinių kaitą, tačiau bendras rūšinės sudėties stabilumas leidžia teigti, kad pokyčiai vyksta palaipsniui.

Apibendrinant galima teigti, kad projekto metu taikomos priemonės iš esmės yra veiksmingos: atkuriamos arba palaikomos atviros buveinės, kontroliuojamas sumedėjusios augmenijos plitimas ir sudaromos sąlygos natūraliems buveinių formavimosi procesams. Tolimesnis nuoseklus šių priemonių taikymas yra būtini siekiant ilgalaikių teigiamų rezultatų.

2026-04-29