2018 m. vasarą Lietuvos ornitologų draugija (LOD) pasirašė dotacijos sutartį su Europos Komisija dėl paramos skyrimo upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugai Lietuvoje – projektui „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ LIFE17 NAT/LT/000545.
Lietuvos raudonosios knygos pirmasis sąrašas, kuris šiuo metu vadinamas Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašu, buvo patvirtintas 1976 metais. Daugėjant informacijos ir tyrimų duomenų, taip pat siekiant rūšių būklę įvertinti pagal naujausią metodiką, Lietuvos raudonosios knygos komisija siūlo šį sąrašą sutrumpinti.
Pilkoji kurapka. S. Paltanavičiaus nuotr.
Kviečiame komandas registruotis į paukščių stebėtojų ralį „Kuršių marios 2018”, kuris vyks šių metų spalio 12-14 dienomis turizmo komplekse „Mėlynasis karpis“ (Kintų žuvininkystės tvenkiniai), Kintuose (Šilutės r.). Pagrindinė varžybų diena yra spalio 13 d.
Išankstinė registracija būtina! Užpildytą Registracijos anketą prašome atsiųsti el. paštu: [email protected] iki spalio 3 d.
———————————————————————————————–
We kindly inviting teams to register to the Birdwatching Rally “Curonian Lagoon 2018”, which will be organised as usually, in the coastal region of Lithuania around the Curonian Lagoon on the 12-14 of October, 2018. „Curonian Lagoon 2018” rally Event will be held in Kintai (Šilutė district), guesthouse „Žvejų užeiga“ (Kintai fishponds area). The main day of the Competition – 13 October 2018.
An advance registration is required! Please fill in the Registration form and submit it by email [email protected] until 3 October 2018 at the latest
Klaipėdos ir Šilutės r. sandūroje esanti Svencelės pelkė – viena iš nedaugelio lagūninės kilmės pelkių Lietuvoje. XX amžiuje jos hidrologinis režimas buvo pažeistas, ją apjuosus sausinimo grioviais, dėl ko sutriko natūrali pelkės pusiausvyra ir jos gyvavimo procesai – atviruose pelkės plotuose įsitvirtino ir suvešėjo anksčiau jiems nebūdinga sumedėjusi augalija, keitėsi jos struktūra, dėl ko išnyko retos paukščių rūšys. Dalis pokyčių lieka nežinomi, nes trūksta duomenų apie ankstesniu laikotarpiu čia buvusias gamtines vertybes. Galiausiai, sausėjant pelkei padidėjo gaisrų pavojus, sausinimo kanalais organiniai nešmenys patenka į Kuršių marias (tiesiogiai arba per Vilhelmo kanalą), kas prisideda prie marių eutrofikacijos didėjimo. Belieka pasidžiaugti, kad Svencelės pelkės nespėta ‚įsisavinti‘ durpių gavybai, todėl ji nėra taip drastiškai pažeista kaip Aukštumalos ar Tyrų pelkės. Nors nedidele apimtimi durpių kasyba buvo pradėta ir Svencelės pietinėje dalyje. Tačiau, nors ir apsausinta, pelkė išsaugojo savo ypatybes su atvirais aukštapelkės plynės bei jose telkšančių ežerokšnių plotais. Todėl jai suteiktas valstybinio telmologinio, o vėliau ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST) statusas.
Lizdo langinei kregždei lipdymas. Idėja iš https://www.rspb.org.uk/birds-and-wildlife/advice/how-you-can-help-birds/nestboxes/how-to-attract-house-martins/ Informaciją pateikė Darius ir Daiva Norkūnai
Juodieji čiurliai yra unikalūs paukščiai: didžiąją dalį savo gyvenimo jie praleidžia ore, beveik nenutūpdami ant žemės, peri uolų plyšiuose, Lietuvoje – betoninių namų ertmėse. Renovuojant namus ertmės virš paskutiniojo aukšto langų, iki tol tarnavusios kaip stogo ventiliacija, yra uždengiamos izoliacinėmis medžiagomis. Būtent jose parskridę peri čiurliai. Ornitologai įsitikinę, kad tokiu būdu pražudomi čiurlių kiaušiniai arba jaunikliai, Aplinkos ministerija ieško būdų, kaip sukurti šiems paukščiams papildomas dirbtines erdves perėti. Tuo metu statybos ekspertai tikina, kad bet kokie „priedai‘ prie renovuoto daugiabučio būtų tiesiog tyčinis renovacijos brokas.
Šių metų rugpjūčio 4 d. Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva parengta paroda “Ten, kur sparnuočiai skrodžia padangę“ eksponuota tradicinėje Kabelių kaimo šventėje, Varėnos raj. Renginyje gausiai dalyvavo Kabelių, Musteikos, Ašašninkų, Margionių, Marcinkonių kaimų gyventojai ir svečiai, Varėnos savivaldybės administracijos darbuotojai, folkloro ansamblis „Ratilai“. Parodoje supažindinama su ornitologiniu požiūriu vertingomis teritorijomis Pietų Lietuvoje ir Bebros upės slėnyje dabartinėje Lenkijos teritorijoje. Parodoje galima susipažinti su būdingais Dzūkijos gamtovaizdžiais, augalais ir gyvūnais, aptinkamais Rūdninkų ir Dainavos giriose, Čepkelių pelkėje, Žuvinto ežero, o taip pat Bebro upės apylinkėse ir kitose vietose. Fotografijos darbų paroda veiks iki rugpjūčio vidurio.
Svencelės pelkė – viena iš nedaugelio jūrinės kilmės pelkių išlikusių Vakarų Lietuvoje, XX amžiuje buvo stipriai nusausinta, ko pasėkoje sutriko natūralūs pelkės procesai – atviros pelkės vietovės apaugo sumedėjusia augalija, išnyko retos paukščių rūšys, kažkada perėjusios pelkėje. Projekto tikslas – atkurti Svencelės pelkės palankią apsaugos būklę, atstatant pelkės hidrologinį režimą bei atkuriant retų ir nykstančių paukščių ir augalų buveines. Projekto veiklos apima pelkės hidrologinio režimo projekto parengimą bei praktinį techninio projekto įgyvendinimą, gamtotvarkos darbus labiausiai pažeistose pelkės teritorijose, monitoringo schemos parengimą bei bendradarbiavimą su vietine bendruomene ir specialistais, atsakingais už Svencelės būklės stebėjimą.
Š.m. liepos 24-26 dienomis Lietuvoje lankėsi tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos – Birdlife Intgernational, Europos ir Centrinės Azijos biuro atstovai. Nuo 1994 m. Lietuvos ornitologų draugija Lietuvoje atstovauja Birdlife International asocijuoto partnerio teisėmis, aktyviai prisideda prie Birdlife organizuojamų iniciatyvų bei politikos formavimo.
Š.m. liepos 24-26 dienomis Lietuvoje lankėsi tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos – Birdlife Intgernational, Europos ir Centrinės Azijos biuro atstovai. Nuo 1994 m. Lietuvos ornitologų draugija Lietuvoje atstovauja Birdlife International asocijuoto partnerio teisėmis, aktyviai prisideda prie Birdlife organizuojamų iniciatyvų bei politikos formavimo.
