„Paukščių palydos – 2012“ išvyka į Baltosios Vokės žuvininkystės tvenkinius (atnaujinta)

Kiekvienais metais draugijos sekretoriatas Paukščių palydų dieną organizuoja išvyką į paukščių gausa pasižyminčią vietą. Šių metų spalio 6 d. kviečiame visus besidominčius sparnuočiais kartu su LOD sekretoriato darbuotojais aplankyti Baltosios vokės žuvininkystės tvenkinius, Rūdninkų girią bei greta esančias Paluknio pievas ir susipažinti su juose besilankančių paukščių įvairove. LOD nariams, sumokėjusiems mokestį už 2012 metus, kelionė nemokama. Kitiems norintiems kelionės mokestis – 20 lt. Autobuse vietų nebėra. Kilus klausimams dėl palydų skambinti: (8 5) 213 04 98, 861613348 arba rašyti el. paštu: [email protected] 

 

Paukščių palydos Kenos žuvininkystės tvenkiniuose. Ievos Budzeikaitės nuotrauka

 

 

 

07.00 – 07.15  Renkamės „Forum Palace” mašinų stovėjimo aikštelėje, kur laukia autobusas.

07.15  Autobusas išvyksta į Baltosios Vokės žuvininkystės tvenkinius.

07.15 – 08.15 Kelionė. 

08.15 – 12.00 Paukščių stebėjimas Baltosios Vokės žuvininkystės tvenkiniuose. Važiuoti ir pėsti.

12.00 – 14.00 Išvyka į Rūdninkų girios Špigulės upelio aukštupį. Poilsis, pietūs gamtoje. 

14.00 – 15.00 Stebėjimai Paluknio pievose 

15.00 – 16.00 Grįžimas į Vilnių

 

 Telefonas pasiteiravimui (8 5) 213 04 98 

 

 

Baltosios Vokės tvenkiniai– Šalčininkų rajone prie Baltosios Vokės gyvenvietės buvo įkurti prieš kelis dešimtmečius, o tvenkiniams buvo panaudoti buvę durpyno karjerai. Tvenkinių pakraščiu teka Merkio – Vokės upių kanalas, kurio vanduo maitina ne tik seklėjantį Papio ežerą, bet ir Baltosios Vokės tvenkinius.

Žuvininkystės tvenkiniai yra išeksploatuoto Baltosios Vokės durpyno ir Papio ežero gamtinio komplekso dalis. Dalis teritorijos – 313 ha priklauso Valstybiniam Papio ornitologiniam draustiniui. Ūkinė veikla vykdoma tik žuvininkystės ūkio teritorijoje bei šalia gyvenviečių. 

 

 

Ši teritorija yra viena vertingiausių paukščiams Lietuvoje. Kelios čia matytos paukščių rūšys buvo naujos Lietuvoje – tai trumpasnapė žąsis, stebėta 1997 m., o juodagalvis kiras ir trumpapirštis vieversys– 1998 m. Sezoninių migracijų metu teritorijoje apsistoja iki 6000 žąsų ir ančių. Čia taip pat stebimi retai kontinentinėje Lietuvos dalyje matomi vandens paukščiai, tokie kaip rudakaklis naras, raguotasis kragas, mažoji gulbė, baltaskruostė berniklė ir nuodėgulė. Sėjikinių paukščių užregistruota net 30 rūšių. Teritorija ypač svarbi apsistoti tilvikams jų sezoninių migracijų metu (registruojama iki 1000 paukščių kasdien). Gausiausiai sutinkamos paprastosios pempės, gaidukai, juodakrūčiai bėgikai ir tikučiai. Taip pat dažni mažųjų bėgikų, jūrinių sėjikų ir perkūno oželių būriai. Tarp 13 kirų ir žuvėdrų rūšių Baltojoje Vokėje sutinkamos ir retos Lietuvoje rūšys – plėšrioji , baltaskruostė ir baltasparnė žuvėdros. Iš 17 užregistruotų plėšriųjų paukščių rūšių Baltojoje Vokėje arba jos apylinkėse peri net 11 šių rūšių paukščių. Baltosios Vokės žuvininkystės tvenkiniai ir Papio ežeras yra itin svarbi retųjų paukčių rūšių perėjimo ir apsistojimo migracijų metu vieta. Čia užregistruotos net 46 paukščių rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Renginio metu tikimės pamatyti daug pilkųjų, baltųjų garnių, didžiųjų ančių, rudagalvių kryklių. Galbūt pamatysime gulbių giesmininkių ir nebylių vadas. Netrūks įpratų tilvikų rūšių (paprastosios pempės, žaliakojai tulikai, gaidukai, juodakrūčiai bėgikai). Iš plėšriųjų tikimės sutikti jūrinius erelius, nendrines linges ir paukštvanagius. Krūmuose ir nendrynuose pamatysime zyles, nendrines startas, o jei pasiseks – remėzą ar ūsuotąją zylę.