Akcija "Kormoranai"

  Pastaraisiais metais Lietuvoje laikas nuo laiko pasigirsta kaltinimai, kad didieji kormoranai (Phalacrocorax carbo) siaubia ne tik žuvininkystės tvenkinius ar naikina miškus, bet ir konkuruodami su žvejais žlugdo pastarųjų verslą. Ne mažiau kliūva ir tiems, kas bando užtarti šiuos paukščius – esa, kam reikalingi šie visiškai nenaudingi ir rajūs paukščiai, kurių Lietuvoje atsirado tik paskutiniaisiais dešimtmečiais. Iš tiesų kormoranai Lietuvoje gyveno nuo seno, tik dėl laikas nuo laiko sukylančio priešiškumo šiems paukščiams, jie pasitraukdavo, bet po kurio laiko vėl sugrįžę bandydavo įsikurti ir tik pastaraisiais metais didesniuose Lietuvos vidaus vandens telkiniuose ir Baltijos jūros priekrantėje jau tapo įprastu paukščiu, nors po ilgos pertraukos pirmasis Lietuvoje šių paukščių lizdas aptiktas tik 1985 metais Elektrėnų marių saloje. Pirmuosius lizdus Juodkrantėje kormoranai susisuko 1989 metais. Pastaraisiais metais jau teigiama, kad šių paukščių per daug ir būtina jų skaičių reguliuoti. 
   Pagal šiuo metu galiojančias Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, žuvininkystės tvenkinių teritorijose kormoranus medžioti leidžiama nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d., t. y. praktiškai visą jų buvimo tvenkiniuose laikotarpį. Tačiau pagal Europos Sąjungos Paukščių direktyvą, didysis kormoranas net neįrašytas į šios direktyvos II/1 ir II/2 priedus, kuriuose pateikiami valstybėse narėse leidžiamų medžioti paukščių rūšių sąrašai. Tai reiškia, kad vandens paukščių masiško veisimosi Lietuvoje metu didžiųjų kormoranų medžioklė apskritai neturėtų būti leidžiama, o jų skaičiaus mažinimas ten, kur tai yra būtina, turėtų būti leidžiamas tik griežtai reglamentuota tvarka ir užtikrinant, kad dėl to nenukentėtų kiti paukščiai. Deja, tikrovė yra kitokia. Jau nekalbant apie tai, kad kormoranus neretai šaudo tam leidimų neturintys asmenys, yra žinoma daug atvejų, kai, prisidengiant kormoranų naikinimu, tvenkiniuose vykdomos medžioklės, per kurias šaudomi visi arba beveik visi tuo metu tvenkinių teritorijoje esantys paukščiai. Prisidengiant kormoranų gausos reguliavimu paukščiai šaudomi net ne tvenkinių teritorijose esančiose kolonijose, tiesiog tupintys lizduose. Tokių barbariškų išpuolių metu neretai nukenčia ir su kormoranais kartu apsigyvenantys pilkieji garniai.
   Lietuvos ornitologų draugija nėra vienareikšmiškai nusistačiusi prieš kormoranų skaičiaus reguliavimą tuose žuvininkystės tvenkiniuose, kuriuose jie išties daro žymią žalą, tačiau kategoriškai nesutinka su šių paukščių naikinimu kolonijose ir tose vietose, kur jų daroma žala neturi žymios įtakos žuvininkystei. Todėl visus gamtai neabejingus žmones kviečiame prisijungti prie akcijos "Kormoranai". Pagrindinis šios akcijos tikslas yra surinkti informaciją apie kormoranų skaičių, jo dinamiką ir šių paukščių paplitimą Lietuvoje bei bent iš dalies visuomeniškai kontroliuoti kormoranų skaičiaus reguliavimo taisyklių laikymąsi. 

   Kaip dalyvauti akcijoje
   Dalyvauti akcijoje yra labai paprasta ir neužima daug laiko – tereikia atsiųsti informaciją apie Jūsų stebėtą kormoranų koloniją ar šių paukščių laikymosi vietą. Mes laukiame Jūsų informacijos apie:
     1. kormoranų kolonijų dydžius ir pokyčius,
     2. šių paukščių laikymosi vietas,
     3. kormoranų skaičiaus reguliavimo taisyklių pažeidimus.

    Lietuvoje kormoranų kolonijų nėra daug, tad skirtingų stebėtojų atsiųsti duomenys gali kartotis. Ir to nereikia vengti, nes jei bus remiamasi nuostata, kad kažkas kitas aprašys tą koloniją, galime likti be jokios informacijos – juk taip pat gali pagalvoti ir kiti. Visi atsiųsti ir net besikartojantys stebėjimai bus registruojami ir kaupiami. Be to pageidautina, kad informaciją apie koloniją patikslintumėt kiekvieno apsilankymo metu, net jei ji nebus pasikeitusi po paskutinio apsilankymo. Ir ši informacija yra vertinga.

   Kaip ir kolonijų aprašymuose, lankymosi vietų informacija turėtų būti pateikiama kaskart apsilankius toje teritorijoje.