VSTT: sumažėjo juodųjų gandrų, meletų ir lakštingalų
Kaip rašoma Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) pranešime, Lietuva kas šešis metus Europos Komisijai teikia ataskaitą apie Paukščių direktyvos įgyvendinimą šalies teritorijoje. Paskutinio laikotarpio (2019-2024 m.) šios ataskaitos parengimą kuravo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistai, o rengiant pačią ataskaitą ženkliai prisidėjo ornitologai profesionalai, mokslininkai iš mokslo institucijų, ekspertai iš Lietuvos ornitologų draugijos.
Kokių paukščių gausėja
Iš perinčių paukščių paminėtinos šios mūsų šalyje nuolat metai iš metų gausėjančios paukščių rūšys: didysis dančiasnapis (Mergus merganser), didysis baltasis garnys (Egretta alba), gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus), pilkoji žąsis (Anser anser), paprastoji klykuolė (Bucephala clangula) ir pilkoji gervė (Grus grus). Iš plėšriųjų paukščių tai būtų jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) ir rudasis peslys (Milvus milvus). Lietuvoje taipogi pastoviai gausėja pilkųjų ančių (Anas strepera), paprastųjų uldukų (Columba oenas), pilkųjų meletų (Picus canus), paprastųjų šarkų (Pica pica) ir kitų perinčių paukščių.
Paskutinių dviejų periodų ataskaitų vertinimo duomenimis šalyje pagausėjo juodųjų peslių (Milvus migrans), paprastųjų keršulių (Columba palumbus) ir meldinių nendrinukių (Acrocephalus paludicola). Vien tik šio paskutinio vertinimo duomenimis buvo įvertinta daugiau perinčių mažųjų kragų (Tachybaptus ruficollis), rudakaklių kragų (Podiceps grisegena), paprastųjų pelėsakalių (Falco tinnunculus), paprastųjų kirų (Larus canus), naminių pelėdų (Strix aluco), Lietuvoje plintančių laplandinių pelėdų (Strix nebulosa) ir kitų rūšių.
Kokių paukščių mažėja
Nors palankios apsaugos būklės paukščių rūšių ir daugėja, tačiau kartu didėja ir blogos būklės paukščių rūšių skaičius. Kadangi keičiasi paukščių buveinės, ypač pelkės ir šlapžemės, sparčiai ariamos buvusios pievos ir intensyviai kertami miškai, Lietuvoje nuolat metai iš metų mažėja populiacijos šių perinčių paukščių rūšių: iš vandens ir šlapynių paukščių tai rudagalvė antis (Aythya ferina), dryžgalvė kryklė (Anas querquedula), paprastasis stulgys (Gallinago media), juodkrūtis bėgikas (Calidris alpina), didžioji kuolinga (Numenius arquata), paprastasis griciukas (Limosa limosa), raudonkojis tulikas (Tringa totanus) ir net paprastoji pempė (Vanellus vanellus).
Kartu su šalyje nykstančiomis pievomis nuolatos mažėja ir su šiomis buveinėmis susijusių paukščių – pievinių kalviukų (Anthus pratensis), geltonųjų kielių (Motacilla flava). Sparčiai mažėja ir kitų paukščių – eurazinių tetervinų (Lyrurus tetrix), paprastųjų purplelių (Streptopelia turtur), mažųjų kirų (Larus minutus).
Drastiškai sumažėjusios paukščių populiacijos
Ypatingą susirūpinimą kelia europinio žalvarnio (Coracias garrulus) būklė, nes šių paukščių pas mus nebeliko nei 10-ties perinčių porų. Paskutinių dviejų periodų ataskaitų vertinimo duomenimis šalyje sumažėjo kuoduotųjų ančių (Aythya fuligula), juodųjų gandrų (Ciconia nigra) ir baltųjų gandrų (Ciconia ciconia), sidabrinių kirų (Larus argentatus), baltnugarių genių (Dendrocopos leucotos), vidutinių margųjų genių (Leiopicus medius) ir ypatingai – žaliųjų meletų (Picus viridis), o taip pat ir juodųjų čiurlių (Apus apus), baltabruvių strazdų (Turdus iliacus), paprastųjų medšarkių (Lanius collurio), mažųjų margųjų musinukių (Ficedula parva), rytinių lakštingalų (Luscinia luscinia) ir paprastųjų kiauliukių (Saxicola rubetra).
Remiantis šio paskutinio vertinimo duomenimis šalyje buvo įvertinta mažiau perinčių mažųjų erelių rėksnių (Clanga pomarina), didžiųjų apuokų (Bubo bubo) ir uralinių pelėdų (Strix uralensis), nors pastarųjų populiacija prieš tai ir buvo vertinama kaip gausėjanti. Pastaruoju metu šalyje mažėja ir paprastųjų jerubių (Tetrastes bonasia), vakarinių kurtinių (Tetrao urogallus), miškinių tikučių (Tringa glareola), taip pat ir tokių rūšių, kaip paprastasis varnėnas (Sturnus vulgaris) ar naminis žvirblis (Passer domesticus) perinčių populiacijų gausa.
2025-12-30