birdlife.lt - Mes dirbame paukščiams ir žmonėms

Tarptautinės pajėgos – mažųjų žąsų apsaugai Europoje

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriais iš Suomijos, Estijos, Vengrijos, Graikijos bei tarptautiniu Jungtinių Tautų Aplinkos Programos AEWA (Susitarimo dėl migruojančių Afrikos-Eurazijos vandens paukščių apsaugos) sekretoriatu pradeda įgyvendinti 5 metų trukmės projektą „Mažosios žąsies svarbiausių teritorijų tinklo apsauga prisitaikant prie klimato kaitos” (angl. Providing a climate resilient network of critical sites for the Lesser White-fronted Goose in Europe) LIFE LWfG Climate LIFE19 NAT/LT/000898. Bendrasis projekto tikslas – prisidėti prie ilgalaikio tarptautinio susitarimo atkuriant mažosios žasies Fenoskandinavijos populiacijos palankią apsaugos būklę, kaip numatyta rūšies apsaugos veiksmų plane, populiacijai kasmet vidutiniškai padidėjant 5%.

Mažoji žąsis (Anser erythropus)  – rečiausia žąsis perinti Europoje, jos Fenoskandinavijos populiacija vertinama apie 100 individų. Rūšis priskiriama globaliai nykstančių paukščių kategorijai ir ji atsidūrė ties išnykimo riba. Šios žąsys peri Norvegijos šiaurėje, žiemoja Graikijoje, vos dviejose vietovėse – Kerkini ežere ir Evros deltoje, o pavasario migracijos kelias driekiasi per Lietuvą. Iš visų per Lietuvą praskrendančių laukinių žąsų, mažoji žąsis visada buvo pati rečiausia, ir dažniausiai stebima gausiuose baltakakčių žąsų būriuose. Pastaraisiais metais tiek dėl patobulėjusios stebėjimo technikos, tiek dėl sukauptų stebėjimo žinių, mažosios žąsys nuo 2016 metų Lietuvoje stebimos kasmet.

Mažosios žąsys ilsisi Nemuno deltoje. Vytauto Eigirdo nuotrauka

Projekto metu svarbiose šiai rūšiai Europos ir Lietuvos – Nemuno deltoje bei Senrusnės ir Sennemunės ežerų paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje (PAST), numatomi žiemoviečių ir laikino apsistojimo vietų apsaugos gerinimo bei buveinių atkūrimo darbai – sumedėjusios augalijos šalinimas, grunto valymas bei hidrologinio režimo atstatymas.

Lietuvoje vykdomi gamtotvarkiniai darbai turės teigiamos įtakos ne tik mažąjai žąsiai, tačiau ir kitoms panašioms buveinėms pirmenybę teikiančioms rūšims, tokioms kaip pvz. migruojančios mažosios gulbės, taiginės bei baltakaktės žąsys, įvairios ančių rūšys (cyplės ar smailiauodegės ir kt. antys), t.y. migruojančios vandens paukščių rūšys. Jų gausūs būriai  apsistoja Nemuno deltoje bei Senrunės ir Sennemunės PAST. Be to, numatyti tvarkymo darbai atkurs ir saugomų bei nykstančių perinčių rūšių, tokių kaip griežlė, stulgys, didžioji kuolinga, paprastasis griciukas, raudonkojis tulikas, gaidukas, paprastoji pempė ir kt. buveines. Visos jos nykstančios, kai kurios globaliai, ir yra įtrauktos į Paukščių direktyvos I-ą priedą ar Lietuvos Raudonąją knygą.

Labai svarbi projekto veikla Lietuvoje yra nacionalinio rūšies apsaugos plano parengimas, kuris numatys ilgalaikes šios kritiškoje būklėje esančios žąsies apsaugos galimybes bei priemones.

LOD taip pat sieks įvertinti žąsų daromą poveikį žemės ūkio naudmenoms. Lietuvoje panašūs tyrimai dar nebuvo vykdomi, tačiau vienas iš ūkininkams aktualių klausimų, kurių laukuose apsistoja dideli žąsų būriai, yra poveikis žemės ūkio naudmenoms bei pievoms. Ūkininkai dažnai baido besimaitinančias ar besiilsiančias žąsis, jų tarpe ir mažąsias. Tuo tarpu gera mityba migracijos metu susijusi su rūšių veisimosi produktyvumu, kas ypač aktualu retų paukščių, kaip mažoji žąsis, išsaugojimui (apsaugos būklei). Dėl savo retumo, taip pat dėl didesnio saugumo, mažosios žąsys dažniausiai stebimos dideliuose kitų žąsų būriuose, todėl tokie tyrimai leis įvertinti realų žasų poveikį žemės ūkio naudmenims, kas ypač svarbu diskutuojant su ūkininkais dėl patiriamos žalos kompensavimo, taip pat steigiant mažųjų žąsų apsaugai svarbias teritorijas (PAST).

Projekto veiklas finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa, Norvegijos aplinkosaugos agentūra, Vengrijos Respublikos Žemės ūkio ministerija ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija.

Projekto partneriai: Hortobagy nacionalinio parko direkcija (Vengrija), Evros deltos ir Samotraki nacionalinio parko administracija (Graikija), Valstybinė įmonė “Suomijos parkai ir gyvoji gamta”,  Oulu universitetas (Suomija), WWF Finland (Suomija), UNEP/AEWA Sekretoriatas bei tarptautiniam Birdlife tinklui priklausančios Graikijos ornitologų draugija (HOS) ir Estijos ornitologų draugija (EOS).

Daugiau apie 2019 m. patvirtintus LIFE projektus ir LIFE programos svarbą oficialioje Europos Komisijos žinutėje https://ec.europa.eu/lithuania/news/programa-life-daugiau-kaip-280-mln-eur%C5%B3-aplinkos-gamtos-ir-klimato-projektams_lt

 


Reti stebėjimai

2024-03-28
Regulus ignicapilla
2024-03-28
Prunella modularis
2024-03-28
Sylvia atricapilla
2024-03-27
Branta bernicla
2024-03-27
Anser brachyrhynchus
2024-03-27
Sylvia atricapilla
2024-03-26
Aix galericulata
2024-03-26
Aegithalos caudatus europaeus
2024-03-25
Anser brachyrhynchus
2024-03-24
Aythya nyroca