Svarbiausius ES gamtos apsaugą reguliuojančius įstatymus išgelbėjo neregėtai didelis visuomenės palaikymas

Po rekordiškai didelio visuomenės palaikymo sulaukusios Europos nevyriausybinių gamtinių organizacijų surengtos kampanijos, Europos Komisija patvirtino, jog atsisakoma svarbiausių ES gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų – Paukščių ir Buveinių direktyvų peržiūros bei keitimo. Tačiau nevyriausybininkai pažymi, kad dabar svarbiausia užtikrinti, jog būtų tinkamai įgyvendinami direktyvų reikalavimai.

Prezidentas Junkeris ir jo Komisija gruodžio 7 d. patvirtino, jog svarbiausi ES gamtos įstatymai – Paukščių ir Buveinių direktyvos – nebus peržiūrimos ar kitaip silpninamos, taigi, išliks nepakeistos, su dabartinėmis nuostatomis ir reikalavimais. Vakar paskelbtame galutiniame Europos Komisijos sprendime buvo išsklaidyta virš šių teisės aktų likimo iškilusi nežinomybės skraistė, kuri net du metus įtampoje laikė gamtos apsaugai neabejingus ES piliečius. Būtent tiek laiko truko ES Paukščių ir Buveinių direktyvų peržiūrėjimo procesas, kurį Komisija pradėjo dar 2014 m. pradžioje. Nuo šiol Komisija įsipareigojo parengti veiksmų planą, kuris numatytų efektyvesnį Direktyvose įtvirtintų gamtosaugos nuostatų ir tam būtinų priemonių įgyvendinimą [1].

Mažoji gulbė yra vienas sparčiausiai nykstančių Europos sparnuočių (M.Čepulis)

Būtent tokio sprendimo siekė ir tikėjosi daugiau nei pusė milijono ES piliečių, kurie ragino Komisiją išsaugoti ir sustiprinti šiuos teisės aktus, o savo palaikymą išreiškė ES dirbančių nevyriausybinių gamtinių organizacijų surengtoje kampanijoje #NatureAlert („Pavojus gamtai“) [2].

ES Paukščių ir Buveinių direktyvos formuoja pamatines nuostatas Europos gamtos apsaugai [3], užtikrina daugiau nei 1400 saugomų rūšių geros būklės palaikymą bei rūpinasi daugiau nei milijono kvadratinių kilometrų užimančio saugomų teritorijų tinklo – Natura 2000 išsaugojimu. Šiuos teisės aktus tvirtai gynė mokslininkai, visuomenė, atsakingo verslo atstovai, Europos Parlamento nariai ir nacionalinių vyriausybių, tame tarpe ir Lietuvos, atstovai bei Komisarai. [4]   

Aplinkos apsaugos srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos Komisijos sprendimą sutiko džiaugsmingai, tačiau pabrėždamos, jog norint siekti realios naudos gamtai, ateityje reikės atlikti dar daug darbų. Siekiant geresnio gamtinių Direktyvų įgyvendinimo, gali tekti suvaržyti pagrindinius biologinės įvairovės nykimą lemiančius veiksnius, iš kurių bene ryškiausias – intensyvus (pramoninis) žemės ūkis.

Tetervinai jau išnykę daugelyje ES šalių dėl nykstančių miško buveinių (E.Drobelis)

ES Paukščių ir Buveinių direktyvos pastaraisiais metais tapo pačiais populiariausiais ir visuomenei bene geriausiai žinomais teisės aktais. BirdLife Europe atstovas A. Brunner sako: „Komisijos sprendimas išsaugoti gamtos direktyvas nepakitusias parodė, kad daugiau nei pusės milijono žmonių nuomonė buvo išgirsta. Gamta mūsų visuomenei yra kertinė vertybė, o ši pergalė, nepaisant valstybių sienų, buvo pasiekta sutelkus daugelio Europiečių pastangas. Tokio susitelkimo reikia ir ateityje rūpinantis gamtos išsaugojimu“.    

Nykstančio rudojo peslio būklė gėrėja dėl tarptautinių šios rūšies apsaugos pastangų (M. Karlonas)

***

[1] http://europa.eu/rapid/press-release_MEX-16-4308_en.htm

[2] Kampanija #NatureAlert buvo surengta reaguojant į Komisijos pradėtą ES Paukščių ir Buveinių direktyvos peržiūros procesą. Šį procesą inicijavo Komisijos Prezidentas Jean-Claude Juncker, 2014 m. Komisarui Karmenu Vella nurodė “atlikti detalų Paukščių ir buveinių Direktyvų įvertinimą, numatant jų sujungimą į modernesnių teisės aktų visumą”. O tai, savo ruožtų, kėlė grėsmė, jog plėtros sektoriaus atstovai turės galimybę silpninti dalį direktyvų gamtosauginių nuostatų bei reikalavimus dėl jų įgyvendinimo.

Daugiau nei 200 nevyriausybinių organizacijų, tame tarpe visus BirdLife International partnerius, ES šalyse narėse suvienijusi koalicija parengė atsaką, reikalaudamos išsaugoti direktyvas, ir, užuot silpninus jų nuostatas, siekti geresnio ir efektyvesnio jų įgyvendinimo.

Didžiausios ES istorijoje viešos konsultacijos su visuomene metu net 520.325 piliečių 2015 metais paragino išsaugoti svarbiausius ES gamtos apsaugą užtikrinančius įstatymus. Tokį reikalavimą palaikė daugiau nei 94 proc. respondentų.

Daugiau informacijos apie kampaniją #NatureAlert : http://www.naturealert.eu

[3] ES Paukščių ir Buveinių direktyvos užtikrina ES siekį sustabdyti biologinės įvairovės ES šalyse nykimą iki 2020 metų, ar net pasiekti, kad nykstančių rūšių skaičius imtų mažėti. Direktyvose yra įtvirtinta nuostata dėl būtinybės sukurti saugomų gamtinių teritorijų tinklą “Natura 2000”, kuris yra didžiausias tokio pobūdžio darinys pasaulyje ir apima 18 proc. ES sausumos ploto ir 6 proc. Jūrinių teritorijų ploto.

Kasmet visose Natura 2000 teritorijose apsilanko daugiau nei milijardas žmonių, šios teritorijos palaiko nuo 4,5 iki 8 mln. darbo vietų.  http://bit.ly/2gCjmeP

[4] 2015 m gruodį Aplinkos taryba pripažino pilno Direktyvų įgyvendinimo svarbą. http://bit.ly/2gCk2Rs

2016 m. vasarį Europos Parlamentas balsavo prieš “galimą Gamtos Direktyvų pertvarkymą”.  http://bit.ly/2gC97HF

312 nedidelių ir vidutinio dydžio verslo įmonių, tame tarpe ir Lietuvos, paragino Komisiją išlaikyti gamtosaugos įstatymus išlaikyti nepakitusiais, efektyviai veikiančiais ir nuspėjamais. http://bit.ly/2gCe3fH

2016-12-08