Kiekviename iš 10x10 km dydžio UTM kvadratų nustatoma paukščių bendrijos rūšinė sudėtis. Tuo pačiu išaiškinamas kiekvienos rūšies vietinis statusas ir vietinės populiacijos apytikrė gausa. Paukščių tyrimo, t.y LPPA duomenų rinkimo laikas turi būti neilgas, kad būtų išvengta didesnių paukščių rūšinės sudėties, paplitimo ir vietinių populiacijų gausos pokyčių. Tuo pačiu šis laikas negali būti ir labai trumpas, pvz., vieneri metai, nes nebūtų įmanoma pakankamai kruopščiai ištirti dideles teritorijas. Be to, būtų reikšminga atskirų metų klimatinių ypatumų ar atskirų rūšių perinčios populiacijos natūralių svyravimų įtaka realiai kelių metų perspektyvai. Optimaliu ornitologinių atlasų sudarymo (duomenų rinkimo) laikotarpiu laikomi 4-6 metai. Todėl LPPA lauko stebėjimai yra pradedami šiemet, t.y. 2014 metais, ir bus vykdomi ne trumpiau nei 2017 metai imtinai. Jei matysim, jog tinkamam stebėjimų padengimui šalyje dar trūksta duomenų, bus numatyti papildomi vieneri ar dveji tyrimų metai. 

Reikalingų lauko tyrimų organizavimas.

Taigi, lauko tyrimų metu kiekviename mažajame kvadrate nustatoma paukščių bendrijos sudėtis. Tiriant kvadratą stebėjimo maršrutai planuojami taip, kad jie apimtų visų tipų esamas buveines – skirtingos rūšinės sudėties, amžiaus (skirtingų tipų) miškus; pievas, pelkes, laukus, krūmynus, tvenkinius, ežerus ir jų salas; žmonių apgyvendintas vietas (miestus, gyvenvietes ir kaimus). Lauko išvykų metu taip pat patikrinamos visos prieš tai žinomos retų paukščių rūšių radvietės.
Pagrindiniai stebėjimai, priklausomai nuo pavasario eigos, atliekami nuo balandžio – liepos mėnesiais, o didžiausias dėmesys buvo skiriamas gegužę – birželį atliekamiems darbams. Dalį rūšių būtina stebėti anksti pavasarį – geriausia kovo pabaigoje. Tada lengviausiai galima surinkti duomenis apie daugelio geninių paukščių, kryžiasnapių, riešutinių, kranklių, pelėdų perėjimą.
Siekiant kvadratą ištirti pilnai, reikia jame apsilankyti skirtingais mėnesiais bent 4 kartus. Tačiau svarbiausia, kad pakankamai išsamūs tyrimai būtų gegužės-birželio mėn. Idealiu atveju atlaso kvadratus reikėtų patyrinėti po kartą kovo pabaigoje, gegužės pradžioje, gegužės antroje pusėje, 2 kartus birželį ir kartą liepos pirmoje pusėje.
Dažniausiai perėjimą pavyksta įrodyti pastebėjus suaugusius paukščius nešant maistą lizde esantiems jaunikliams arba sutinkant neseniai išvestus jauniklius. Šiais atvejais palankiausias yra birželio mėnuo ir liepos pirma pusė.
Stebėjimų maršrutai kvadrate kaskart gali būti skirtingi, tačiau kiekvienu atveju reikia stengtis apimti kiek įmanoma didesnę buveinių įvairovę. Dėl dalies ankstesnių apsilankymų metu pastebėtų paukščių būtina tas pačias vietas aplankyti po 1-2 savaičių, kad būtų galima konstatuoti ar pastebėtas paukštis ir toliau lankosi toje pačioje teritorijoje, arba, kad būtų galima rasti naujus požymius, patikimiau įrodančius paukščių perėjimą.
Stebėjimų kortelėje pažymimos tik tiksliai apibūdintos rūšys. Stebėjimus daugumoje atveju patartina vykdyti anksti ryte ir pirmoje dienos pusėje. Kai kurių rūšių stebėjimus būtinavykdyti naktį ar vakare (pvz., pelėdų, griežlių, lėlių, baublių, vandens vištelių ir kt.). Plėšriuosius paukščius geriausia stebėti  iš geresnių apžvalgos vietų. Pirmų apsilankymų metu reikėtų išsiaiškinti svarbiausias stebimiems paukščiams vietas ir vėliau jas pakartotinai tikrinti. Kiekvienam 10x10 km dydžio kvadratui turi būti užpildoma stebėtų rūšių kortelė (žiūrėti žemiau). Joje pažymimos stebėtos rūšys, nurodant jų nustatytą statusą.
Kiekvienos paukščių rūšies stebėjimo vietinį statusą kvadrate nusako 17 balų sistema, kuri detaliau aprašoma žemiau esančioje lentelėje. Joje išskiriamos 4 pagrindinės rūšies statuso kategorijos. Vienai ar kitai statuso kategorijai rūšis priskiriama priklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis tos rūšies paukščiai buvo stebėti, suteikiant didžiausią tinkamą konkrečiam stebėjimui balų skaičių, konkretaus stebėjimo metu. Rūšis laikoma perinčia, jei jos perėjimo faktas įrodytas bent vienais tyrimo metais.

Kiekviename 10x10 km dydžio kvadrate surinkti duomenys apie perinčius paukščius turi būti rašomi į stebėtų rūšių kortelę, kuri pateikiama specialiai LPPA duomenų rinkimui sukurtoje aplikacijoje. Joje stebėtojai turi ne tik pildyti atlaso kvadrate stebėtų rūšių korteles, bet kvadrato žemėlapyje taip pat pažymėti stebėtų paukščių rūšių (ypač retųjų) kiek įmanoma tikslesnes radimo vietas. Tuo būdu, kartu bus kartografuotos ir svarbios paukščiams teritorijos.
Be perinčių paukščių tikslesnio statuso įvertinimo, planuojami rinkti ir kiekybinius duomenis. Tam bus vertinama skirtingų paukščių rūšių gausa tiriamoje teritorijoje, panaudojant žemiau esančią skalę:
1 – teritorijoje gyvena 1-3 poros;
2 – teritorijoje gyvena 4-10 porų;
3 – teritorijoje gyvena 11-20 porų;
4 – teritorijoje gyvena 21-100 porų;
5 – teritorijoje gyvena virš 100 porų.

Detalesnė gausos nustatymo metodika bus aprašoma vėliau. Tuo tarpu žemiau pateikiama LPPA lauko stebėjimo duomenų suvedimo į internetinę aplikaciją metodika.
Kaip naudotis Lietuvos perinčių paukščių atlaso Duomenų rinkimo aplikacija

Visiems stebėtojams prisijungimas prie LPPA ArcGIS Online aplikacijos galimas adresu: http://www.maps.lt/apps/lod.
Visi pageidaujantys įvesti savo stebėjimo duomenis, privalo sugalvoti savo vartotojo vardą ir slaptažodį bei turi jį atsiųsti adresu gintaras.riauba@birdlife.lt. Užregistravus vartotoją, jis gali naudoti aplikaciją duomenų suvedimui.

Tuo būdu aplikacija pilnai parengta jūsų darbui tik įvedus vartotojo registravimosi duomenis. Tuomet aplikacijos lange yra matomas pilnos aprėpties Lietuvos žemėlapis su navigacijos įrankiais, UTM kvadratų gardelė (mėlynos linijos) ir aplikacijos įrankių eilutė žemėlapio viršuje („Naujas stebėjimas“, „Spausdinti“, „Sluoksniai ir kt.).