Sėkmingai užbaigtas projektas, skirtas vėjo energetikos ir paukščių bei šikšnosparnių apsaugos konfliktams mažinti (VENBIS)
Lietuvos ornitologų draugija su partneriais – Pajūrio planavimo ir tyrimų (PPTI) bei Lietuvos energetikos institutais (LEI), nuo 2015 m. vasario mėnesio 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT03 programos „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“ ir nuosavomis lėšomis įgyvendino projektą „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos (VENBIS)“.
Projekto pagrindiniai uždaviniai buvo:
- identifikuoti biologinės įvairovės apsaugai svarbias/jautrias ir konfliktines vėjo energetikos (VE) plėtros požiūriu teritorijas;
- parengti tokių teritorijų apsaugos ir VE darnios plėtros konfliktų valdymo priemones;
- pateikti rekomendacijas dėl VE plėtros konfliktų mažinimo jautriose biologinei įvairovei teritorijose šalies ir vietos lygmenyse.
Siekiant sumažinti dėl vėjo energetikos plėtros kylančią riziką biologinės įvairovės vertybėms, projekto partneriai du metus vykdė paukščiams ir šikšnosparniams svarbiausių vietų paiešką. Keliolika patyrusių ornitologų stebėjimus atliko perspektyviausiose vėjo energetikos plėtrai vietose, išsidėsčiusiose visoje šalies teritorijoje. Jas, atsižvelgiant į vėjo parametrus, vėjo elektrinių pajungimo prie šalies elektros perdavimo tinklų galimybes, teritorinio planavimo dokumentus, šalies teisinė bazę bei kitus faktorius, nustatė LEI mokslininkai. Projektas neapėmė tik Baltijos jūros priekrantės ir Kuršių nerijos. Prieš pradedant lauko tyrimus, pirmiausia buvo atlikta jau turimos medžiagos apie svarbiausias paukščiams bei šikšnosparniams teritorijas apžvalga, kad stebėtojus nukreipti į mažiau ištirtas šalies vietas ar tik patikslinti jau žinomą situaciją. Tyrimų metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas potencialioms migruojančių paukščių sankaupų bei atviro kraštovaizdžio saugomų perinčių paukščių veisimosi ir maitinimosi teritorijoms ar įprastų rūšių didesnės koncentracijos vietoms, pavyzdžiui, kolonijoms, pagrindinėms maitinimosi vietoms, kaip buitiniai sąvartynai, užliejamos pievos ar derlingi žemės ūkio laukai, pamiškių pievos. Taip pat buvo ieškoma plėšriųjų paukščių bei šikšnosparnių migracinių koridorių, apie kuriuos šalyje žinoma nedaug. Papildomas stebėtojų dėmesys buvo skiriamas Paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms, kurių tikslinės saugomos rūšys sutinkamos atvirame kraštovaizdyje.
Jau per pirmuosius projekto metus surinkta daugybė naujų duomenų apie paukščių bei šikšnosparnių rūšių veisimosi, maitinimosi bei migracinių sankaupų vietas. Projekto metu surinktų duomenų kaupimui specialiai sukurtoje skaitmeninėje duomenų rinkimo aplikacijoje sukaupta virš 1400 įrašų apie migruojančius paukščius, virš 3500 įrašų apie jų sankaupų vietas, 4260 įrašai apie perinčius paukščius, taip pat daugiau nei 1100 įrašų apie žiemojančių sparnuočių susitelkimo vietas.
Šikšnosparnių tyrimų metu, pasitelkus naujausias lauko tyrimų technologijas – šių gyvūnų skleidžiamų garsų skaitmeninius registratorius su juos analizuojančia įranga, surinkta daugiau nei 7100 įrašų apie įvairių jų rūšių paplitimą šalyje. Svarbiausias projekto atradimas - lauko tyrimų metu aptikta nauja Lietuvai rūšis – didysis pelėausis (Myotis myotis), kuris yra įtrauktas į ES Buveinių direktyvos saugomų rūšių sąrašą. Viso ši rūšis registruota net 33 šalies vietose. Be to, net 299 kūdrinio pelėausio (Myotis dasycneme) ir 129 europinio plačiaausio (Barbastella barbastellus) registracijos suteikė kokybiškai naujos informacijos apie šių, Europos bendrijos svarbos rūšių paplitimą bei gausą Lietuvoje. Atskirai reikėtų paminėti projekto metu surinktus duomenys apie šiaurinio šikšnio (1142 įrašai) ir šikšniuko mažylio (263 įrašai) paplitimą ir gausą Lietuvoje, kas suteikė taip pat naujos ir svarbios informacijos apie jų paplitimo ypatumus šalyje. Taigi, perinčių bei migruojančių paukščių bei šikšnosparnių lauko tyrimai leido surinkti kokybiškai naują informaciją apie svarbiausias jų veisimosi, maitinimosi bei migracijų vietas.
Visi stebėjimų duomenys buvo kaupiami vieningoje duomenų bazėje ir ši informacija, kartu su vėjo jėgainių duomenimis, projekto svetainėje yra pasiekiama plačiam vartotojų ratui. Taip pat buvo sudarytas paukščiams ir šikšnosparniams jautrių teritorijų žemėlapis, kuris ateityje turėtų padėti išvengti konfliktų tarp vėjo energetikos ir gamtosauginio sektorių. Be to, remiantis ankstesniais metais vykdytų stebėjimų jau veikiančiuose VEJ parkuose duomenimis, parengtos rekomendacijos, kaip galima sumažinti vėjo energetikos plėtros poveikį biologinei įvairovei, tiksliau paukščiams ir šikšnosparniams. Šios rekomendacijos buvo aptartos bendruose vėjo energetikos sektoriaus atstovų, oficialių gamtosaugos institucijų bei tyrėjų pasitarimuose.
Pratęsus projekto įgyvendinimo laikotarpį iki 2017 metų balandžio mėnesio, buvo parengtos papildomos metodinės priemonės, siekiant suteikti joms teisinį statusą:
- Poveikio paukščiams ir šikšnosparniams monitoringo programų standartai VE parkuose;
- Poveikio paukščiams ir šikšnosparniams monitoringo rezultatų galimo reikšmingumo atskiruose VE parkuose standartai;
- Galimo VE poveikio paukščiams ir šikšnosparniams tikslių (detalių) reikšmingumo nustatymo kriterijai.
Apie projekto veiklų įgyvendinimą bei pasiektus rezultatus daugiau galima sužinoti projekto partnerių svetainėse: