Spaudoje pasirodžius iššaukiančiam prof. Tado Ivanausko veiklos ir asmeninio gyvenimo vertinimui, Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriatas išsako savo aiškią poziciją.

Pirmosios paukščių apsaugos mintys Lietuvoje prof. T. Ivanausko išsakytos jau 20 a. pradžioje. T. Ivanausko pastangomis 1919 m., dar tik kuriantis Valstybei, prie Lietuvos švietimo  ministerijos buvo įsteigta Lietuvos gamtos tyrimų stotis. Pirmą kartą šalies istorijoje šios stoties darbuotojai įvertino paukščių apsaugos poreikius, parengė pirmąją mokslinę studiją apie paukščius ir jų apsaugą Lietuvos valstybėje. Jau 1922 m. T. Ivanausko rūpesčiu suorganizuota pirmoji masinė gamtosauginė akcija keliant paukščiams inkilus. Vėliau ji tapo kasmetine paukščių globos švente, pavadinta Paukščių diena. Jos metu buvo keliami inkilai, gandralizdžiai, organizuojami inkilų paukščiams, margučių, piešinių gamtosaugos tematika konkursai, vyko pamokos apie gamtą. Paukščių dienos tradicijos išliko gyvos iki šiol.

Nuotraukoje prof. Tadas Ivanauskas 1950 m. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus nuotrauka

T. Ivanausko iniciatyva 1929 m. buvo įkurta Ventės rago ornitologinė stotis, kuri tapo svarbiu paukščių žiedavimo ir jų tyrimo centru šalyje. Šiuo metu Ventės rago ornitologinė stotis yra bene lankomiausias gamtinis objektas Lietuvoje. Kasmet dešimtys ar šimtai tūkstančių lankytojų čia susipažįsta su paukščiais, čia įskiepijami pirmieji paukščių apsaugos daigai mūsų jaunajai kartai.

T. Ivanausko rūpesčiu 1937 m. įsteigtas Žuvinto rezervatas, kurio pagrindinis tikslas buvo apsaugoti paukščius. Tuo metu profesoriaus kvietimu dirbti į Žuvintą atvyko vienas iš žymiausių Lietuvos ornitologų – Teofilis Zubavičius.

Prof. T. Ivanausko svarbiausias mokslinis darbas – tritomis leidinys „Lietuvos paukščiai“, kuris buvo išleistas net du kartus. Šiame chrestomatiniame leidinyje autorius surinko ir apibendrino viso savo gyvenimo paukščių tyrimų duomenis. Rengiant minimą leidinį autoriui talkino išugdyti ornitologai A. Vaitkevičius, T. Zubavičius, J. Šeštokas ir daugelis kitų. Valstybine premija įvertintas veikalas buvo pirmasis tokio pobūdžio mokslinis darbas Rytų Baltijos valstybėse. Nieko panašaus iki šiol nepaskelbta nei Latvijoje, nei Estijoje. Prof. T. Ivanausko darbų sekėjais ir mokiniais tapo visa plejada garsių Lietuvos gamtininkų – R. Kazlauskas, V. Logminas, A. Navasaitis, J. Stašaitis, A. Vaitkevičius, A. Mečionis, A Levickas ir daugelis kitų. Dirbdami aukštosiose mokyklose, jie savo žinias perdavė jaunajai kartai. Absoliuti dauguma dabartinių paukščių tyrėjų žinių apie ornitologiją, ekologiją, zoologiją sėmėsi iš T. Ivanausko mokinių. Kaip rašo akad. M. Žalakevičius, „ akad. T. Ivanauskui padėjus pamatus, yra sukurtos mokslinės mokyklos, kuriose per 100 metų parengta ne mažiau kaip 130 mokslo daktarų, vadinančių save T. Ivanausko pasekėjais, šie mokslininkai apdovanoti respublikinėmis, valstybinėmis ar Lietuvos mokslo premijomis, tapo Lietuvos MA tikraisiais nariais“.

Sovietmečiu prof. T. Ivanauskas už savo įsitikinimus ir kilmę buvo nuolat persekiojamas, svarstytas Lietuvos MA partinės organizacijos posėdžiuose, Lietuvos komunistų partijos vadeivos A. Sniečkaus kalbose, jam grėsė tremtis į Sibirą. Tokio engimo metu T. Ivanauskas buvo atleistas iš savo įkurto Kauno zoologijos muziejaus vadovo ir Biologijos instituto direktoriaus pareigų.