birdlife.lt - Mes dirbame paukščiams ir žmonėms

Paremk

Kaip ir kiekvienai pelno nesiekiančiai organizacijai Lietuvos ornitologų draugijai yra svarbi iš gyventojų bei verslo gaunama parama. Ji draugijos nariams suteikia galimybę savanoriškai įgyvendinti įvairios apimties svarbias paukščių apsaugos ir globos iniciatyvas.
Kaip jūs galite prisidėti prie paukščių apsaugos?

Nuo 2020 m. sausio 1 d. paramos gavėjams, tarp jų ir meno kūrėjams, bus galima skirti iki 1,2 proc. pajamų mokesčio (anksčiau buvo skiriama 2 proc.), politinėms partijoms - iki 0,6 proc. (anksčiau buvo 1 proc.), profesinėms sąjungoms ar jų susivienijimams – iki 0,6 proc. (anksčiau buvo 1 proc.).
 
Gyventojų kasmet pajamų mokesčiu skiriamos pajamų mokesčio dalys pasikeitė sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamas GPM bei socialinio draudimo įmokas, dirbančių asmenų darbo užmokestis „ant popieriaus" padidintas 1,289 karto.
 

Parama skiriant 1,2% nuo GPM

Pagal LR Labdaros ir paramos įstatymą galite paremti LOD, paskirdami 1,2% nuo valstybei sumokėtos pajamų mokesčio sumos. Tai galimybė Lietuvos piliečiui pačiam nuspręsti kaip turėtų būti panaudojami 1,2% nuo valstybei sumokėtos pajamų mokesčio sumos.

Iki 2023 m. prašymus pervesti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms FR0512 forma (toliau - prašymas) gali būti teikiamas:

Draugijos rekvizitai:

Lietuvos ornitologų draugija 
Įm. kodas 191692933 
Adresas: Naugarduko g. 47–3, LT-03208, Vilnius 
Sąskaita paramai: LT787300010071486100 
Bankas: AB Swedbank

 

Parama pervedant lėšas į LOD sąskaitą

Prisidėkite prie savanoriškai vykdomų LOD narių paukščių apsaugos iniciatyvų padarydami pavedimą į draugijos sąskaitą LT787300010071486100.

 

Verslo parama

Esate verslo atstovai, kurie siekia įgyvendinti įmonės socialinę atsakomybę prisidedant prie gamtosauginių veiklų? Visuomet galite kreiptis į mus ir kartu rasime geriausią būdą, kaip tai padaryti! LOD kontaktai: Tel. 852130498, el. p.: lod@birdlife.lt.

 

Parama

Paramos gauta 2023 m. už 2022 metus

2023 m. iš VMI gavome 5948 eur. paramos nuo 1,2 proc. GPM mokesčio. 

Paramos gauta 2022 m. už 2021 metus

2022 m. iš VMI  gavome 3691,50 eur  paramos nuo 1,2 proc. GPM mokesčio. 
Išleidome:
Dirbtinių lizdų gamyba ir iškėlimas - 4760€
Savanorių  išlaidos kurui - 1353,98 €

Paramos gauta 2021m. už 2020 metus

2021 m. iš VMI  gavome 3901,55 eur  paramos nuo 1,2 proc. GPM mokesčio. 
Išleidome:
Inkilų, dirbtinių lizdų gamyba ir iškėlimas - 3510 €
Savanorių  išlaidos kurui - 402,81 €
Žiemojančių paukščių lesinimas - 972,50 €

2020 m už 2019 m.

2020 m. iš VMI  gavome 5132,09 eur  paramos nuo 2 proc. GPM mokesčio. 
Išleidome:
Inkilų, dirbtinių lizdų gamyba ir iškėlimas - 4250,00 €
Savanorių  išlaidos kurui - 1848,90 €
Žiemojančių paukščių lesinimas - 369,50 €

2019 m. ir 2018 m.

2019 m. iš VMI  gavome 3471,59 eur  paramos nuo 2 proc. GPM mokesčio. 
Išleidome:
Inkilų, dirbtinių lizdų gamyba ir iškėlimas - 1940 €
Savanorių  išlaidos kurui - 978,02 €
Žurnalas Paukščiai - 566,61 €
Žiemojančių paukščių lesinimas - 209,25 €

Paramos gauta 2018 m. už 2017 metus

Gauta 2018 m. - 3057,67 €
Žiemojančių paukščių lesinimas - 324,25 €
Savanorių išlaidos kurui - 397,68 €

Paramos gauta 2017 m. už 2016 metus

Gauta 2017 m. - 2868,66 €
Išleidome:
Žiemojančių paukščių lesinimas - 961,75 €
Inkilų gamyba ir iškėlimas - 223,6 €
Išlaidos kurui – 54,75 €
Kitos išlaidos - 8,88 €

Ankstesnių metų paramos buvo skirtos ir planuojamos

Organizuoti urvinių ančių apsaugą. Urvinė antis plačiai paplitusi Europoje, tačiau Lietuvoje pagrindinė šių spalvingų paukščių populiacija telkiasi beveik išimtinai Kuršių marių apylinkėse. Pastarąjį dešimtmetį mūsų šalyje pastebima urvinių ančių skaičiaus mažėjimo tendencija, todėl būtina imtis papildomų jų apsaugos priemonių – dirbtinių lizdaviečių įrengimo bei nendrynų mažinimo Kuršių nerijoje.

Urvinė antis. V. Paškevičiaus nuotrauka.

Tęsti bitininkų apsaugos iniciatyvą. Nors bitininkai natūraliai randa kur įsikurti Lietuvoje, tačiau jų lizdavietės dažnai nukenčia dėl žmogaus veiklos, todėl reikalinga perėjimo vietų apsauga.

Bitininkas. J. Morkūno nuotrauka.

Tęsti juodųjų čiurlių apsaugos iniciatyvą. Čiurliai peri įvairiose daugiaaukščių pastatų nišose – senų pastatų plyšiuose, stogo ventiliacijos angose, po palangių ar stogo skardomis, balkonų apdaila. Atliekant senų namų renovaciją čiurlių lizdavietės sunaikinamos, neretai žūsta ir perintys paukščiai ar jų jaunikliai. O nauji pastatai neturi užkampių bei plyšių, todėl tinkamų perėjimui vietų vis mažėja. Čiurlių apsaugos iniciatyvos metu siekiama supažindinti visuomenę su šia problema ir siekti kad renovuojant daugiabučius namus būtų įrengiamos alternatyvios lizdavietės kaip kompensacinė priemonė.

Juodųjų čiurlių būrelis virš miesto. V. Paškevičiaus nuotrauka.

Juodojo gandro lizdų priežiūrai

Juodasis gandras. Eugenijaus Drobelio nuotrauka.

Tvarkyti Paukščių apsaugai savarbias teritorijas (PAST): Kretuono mažąsias saleles, Kalvių karjerą, Birvėtos šlapžemes, Svylos slėnio pievas.

Žiemojančių paukščių globai.

Žiemojantys vandens paukščiai Kaune. G. Petkaus nuotrauka.

 

 

 

 

 

 

 

 

Tęsti kitas iniciatyvas, gavus tikslinę verslo bei gyventojų paramą - žalvarnių, kukučių, uralinių pelėdų, didžiųjų dančiasnapių apsaugai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Inkilas klykuolėms, didiesiems dančiasnapiams ar naminėms pelėdoms Tyrulių pelkės PAST. G. Riaubos nuotrauka.

*Priklausomai nuo LOD narių iniciatyvų ir gautos paramos dydžio, gali būti įgyvendintos ir kitos paukščių apsaugai ar globai skirtos veiklos.

2016 metais gauta parama buvo panaudota:

Žiemojančių paukščių globai. Vietiniams ūkininkams suteikus paramą lesalu ir panaudojant dalį iš gyventojų gautų 2% nuo GPM paramos lėšų, jau šeštus metus buvo lesinami Kaune žiemojantys vandens paukščiai. Tai didžiausia vandens paukščių, tame tarpe gulbių nebylių žiemovietė Baltijos šalyse, todėl užėjus šaltesniems orams paukščiams nebeužtenka natūralių maisto išteklių, o pasitraukti į kitas vietas jie jau nebegali jei aplinkiniai vandens telkiniai yra padengti ledu. LOD taip pat rūpinosi Vilniuje, Kaune, Trakuose, Raseiniuose įrengtose lesyklose besimaitinančiais žvirbliniais paukščiais.

Metų paukščiui – juodajam čiurliui. Vasarą buvo gauta ir verslo parama – įmonės „Western Union“ darbuotojai savanoriškai pagamino ir padovanojo LOD 700 inkilų. Siekiant kad inkilai tarnautų ilgiau, jie buvo dažomi, sutvirtinami, pritvirtinamas kabinimo mechanizmas. Šiam tikslui buvo naudojami iš gyventojų gautų 2% nuo GPM paramos lėšos. Visi inkilai paskirti 2016 metų paukščiui – juodajam čiurliui – ir kabinami miestų žaliosiose zonose Vilniuje, Druskininkuose, Kaune, Klaipėdoje, Šilutėje ir kituose šalies miestuose. Talkose kabinant inkilus dalyvavo daugiau kaip 80 savanorių!

Paukščių apsaugai svarbių teritorijų tvarkymui. Naudojant 2% paramą, buvo vykdomi gamtotvarkos darbai Kretuono ežero paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje. Be šios vietos, savanoriškai tvarkytos dar kelios paukščių apsaugai svarbios teritorijos – Kalvių karjeras, Niedaus ež. sala.

Bitininkų perėjimų vietų apsaugai. Naudojant iš gyventojų paramos gautas lėšas 2016 metais pradėta bitininkų globos iniciatyva. Nors šie paukščiai natūraliai randa kur įsikurti Lietuvoje, tačiau jų lizdavietės dažnai nukenčia dėl žmogaus veiklos, todėl pernai metais buvo organizuojama perėjimo vietų apsauga Vilniaus bei Jurbarko raj.

Žalvarinių, uralinių pelėdų, kukučių, didžiųjų dančiasnapių apsaugai. Iš UAB Palink (prekybos tinklo „IKI“) tikslingai skirtos paramos buvo tęsiami žalvarnių, uralinių pelėdų bei kukučių apsaugos darbai – keliami ir atnaujinami inkilai, tikrinamas jų užimtumas planuojamos naujos jų apsaugos iniciatyvos. Kukučių inkilai patobulinti, kad juose galėtų įsikurti ir kitos saugomos paukščių rūšys – lututės, uldukai. Be to, išplėsta inkilų didiesiems dančiasnapiams kėlimo geografija – 20 vnt., kartu su Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojais, iškelta Platelių ež, pakrantėse.

Žuvininko, juodojo gandro, jūrinių erelių lizdų atkūrimui. LOD savanorių Dariaus Musteikio ir Egidijaus Adomaičio pastangomis iš verslininkų gavus paramą atkurtas erelio žuvininko lizdas Šešuolėlių pelkėje, juodojo gandro lizdai Zarasų rajone Pažemio miške, jūrinio erelio lizdai prie Degučių, Zarasų rajone ir Tiliūniškėse prie Antalieptės marių.

 

Nuoširdžiai dėkojame visiems LOD savanoriams, kartu su sekretoriato darbuotojais organizavusiems ir aktyviai dalyvavusiems LOD savanoriškose paukščių apsaugos ir globos akcijose: Egidijui Adomaičiui, Povilui Ignatavičiui, Dariui Musteikiui, Audriui Norkūnui, Viliui Paškevičiui, Antanui Petraškai, Sauliui Skujai, Birutei Stukienei, Laimonui ir Mildai Šniaukštoms, Vilmai Žemaitienei ir kitiems LOD nariams, talkinusiems savanoriškose iniciatyvose. Stacionarias lesyklas prižiūrėjo: Juozas Miškinis, Gediminas Eigirdas (Kaune), Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos moksleiviai (Raseiniuose), Vilma Žemaitienė (Trakuose), Ramutė ir Vidmantas Adomoniai, Eglė Selevičiūtė, Mantas Jurevičius, Ingrida Meškinytė, Stanislovas Patkauskas (Vilniuje).

Dėkojame bendrovėms  UAB „Juragiai“, AB „Kauno grūdai“ prisidėjus grūdais ir pašarais lesinant žiemojančius vandens paukščius Kaune. UAB „Juragiai“ skyrė – 1t kviečių, AB „Kauno grūdai“ – 1,04 t. pašarų, 8 maišus smulkintų kukurūzų ir miežių.

Taip pat dėkojame LOD nariams, verslininkams Kęstučiui Čepėnui ir Vytautui Sabaliauskui, parėmusiems erelio žuvininko dirbtinų lizdų įrengimą.

Reti stebėjimai

2024-12-05
Pluvialis apricaria
2024-12-05
Sylvia atricapilla
2024-12-05
Phylloscopus collybita
2024-12-04
Cygnus columbianus
2024-12-04
Prunella modularis
2024-12-04
Circus cyaneus
2024-12-03
Somateria mollissima
2024-12-03
Hydrocoloeus minutus
2024-12-02
Sylvia atricapilla
2024-12-02
Prunella modularis