Pasibaigus žąsų migracijos sezonui, pasibaigė ir LOD vykdyti žąsų stebėjimai. Jau vietinės žąsys vedžiojasi ūgtelėjusius jauniklius, o LOD ekspertai, kruopščiai išanalizavę stebėjimų duomenis, gali pristatyti praėjusio monitoringo rezultatus. Projekto LIFE LWfG Climate vykdyto monitoringo rezultatai atskleidžia, kaip migruojančioms žąsims Lietuvoje sekėsi atsipūsti prieš tęsiant kelionę į šiaurę.

Šiemet migruojančių žąsų (visų rūšių) buvo stebėta panašiai, kiek ir pernai – apie 700 tūkstančių. Tačiau kiekvienais metais Lietuvoje, Nemuno deltos teritorijoje apsistojančių žąsų palaipsniui mažėja. LIFE LWfG Climate projekto metu vykdomų stebėjimų tikslinė rūšis yra mažosios žąsys, jų šį pavasarį Nemuno deltoje pavyko aptikti tik du individus. Deja, bet LOD stebėtojams nepavyko pamatyti pagrindinio migruojančių mažųjų žąsų būrio, kuris balandžio 9 d. Nemuno deltoje išbuvo nutūpęs dvi valandas. Žąsys Nemuno deltą praskrido labai greitai. Siųstuvų signalų duomenimis, jos nutūpė Lietuvos teritorijoje balandžio 9 d. 8:30, o 10:30 jau skrido link perėjimo vietų.

Tai, kad Nemuno delta žąsims tampa vis mažiau patraukli, gali būti nulemta kompleksinių priežasčių, tarp jų – tinkamų buveinių nykimo bei trikdymo, tiek dėl žmogiškosios veiklos, tiek dėl gamtinių veiksnių. Konkrečiai, šiuo atveju Nemuno deltoje yra stebima išaugusi jūrinių erelių populiacija bei jos elgsena, trikdanti žąsis: dažnai būriai žąsų yra išbaidomi erelių kas 10–15 minučių. Dėl nuolatinio trikdymo žąsys gali būti ėmusios vengti Nemuno deltos ir ieškoti ramesnių poilsio vietų.

Mažųjų žąsų migracija 2024 metų pavasarį su GPS siųstuvais. Balandžio 9 d. mažosio žąsys Nemuno deltoje užtruko vos porą valandų, nuo 8:30 iki 10:30. Paveikslėlio šaltinis: Tomas Aarvak, Birdlifde Norway. 

2024-06-19

​