Europos Komisijos parengtame „Baltijos plane“, kuriuo siekiame subalansuoti žuvų išteklių naudojimą ir Baltijos jūros ekosistemos išsaugojimą, yra numatytos būtinos priemonės, padėsiančios išvengti atsitiktinio jūros paukščių žuvimo žvejybos tinkluose. Deja, šiame plane pasigendama aiškių žuvų išteklių subalansuoto naudojimo saugiklių.
2016-03-30
Greitai pasirodys naujas LOD žurnalo „PAUKŠČIAI“ Nr.28. Šiuo metu galite susipažinti su jo turiniu.
Viršelyje: Paprastasis suopis (Buteo buteo). Eugenijaus Kavaliausko nuotrauka
Balandžio 1 d. 13 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius) vyks paskaita, kurios metu sužinosite, kokie paukščiai gyvena Vilniaus pilių parkuose ir kitose mūsų sostinės vietose. Ornitologas Gediminas Petkus supažindins su strazdais, įvairių rūšių zylėmis, bukučiais, lipučiais, varnėnais, kuosomis ir kitais sparnuočiais.
Nemuno delta yra išskirtinė ir viena svarbiausių paukščiams teritorijų ne tik Baltijos šalyse tačiau ir Europos mastu. Poilsiui ir pasimaitinti pavasarį čia apsistoja šimtai tūkstančių sparnuočių. Iš jų išsiskiria gausūs vandens paukščių ir tilvikų būriai, okupuojantys visas užliejamas deltos pievas. Veisimosi metu Nemuno deltos pievos taip pat stebina savo sparnuočių įvairove ir išskirtine saugomų ir retų rūšių gausa.
Pirmosios tarptautiniu mąstu koordinuotos vandens paukščių apskaitos buvo surengtos dar 1967 metais. Tarptautinių vandens paukščių apskaitų (angl. International Waterbird Census (IWC)) informacija tapo svarbi vandens ir pelkių paukščių apsaugai visame pasaulyje. 2016 metais buvo minimi 50-ieji apskaitų metai, o Wetlands International kiekvieną žiemą kviečia visus prisijungti ir paremti šį svarbų darbą.
Žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje tapo tradicine ir jau nuo 2010 metų kasmet vykstančia Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva siekiant ne tik planuoti žiemojančių paukščių apsaugą, bet ir vertinant Vakarų Palearktikos vandens paukščių populiacijų gausą. Apskaitų metu surinkta informacija perduodama Wetlands International organizacijai. Kiekvienais metais prie apskaitų prisijungia vis platesnis savanorių ratas, kurių dalyvavimas yra labai svarbus ir būtinas.
Perinčių paukščių atlaso darbų sezonas įsibėgėjo. Ateinantis mėnuo – idealus laikas stebėti genius, pelėdas, vištinius ir daug kitų paukščių. Kad būtų smagiau rinkti duomenis, skelbiame varžybas!
Kovo 25 dieną Lietuvoje minimos Gandrinės, arba gandrų parskridimo diena. Manoma, kad būtent šią dieną sugrįžę gandrai, ant sparnų, uodegos ar pasparnėje, parneša ir baltąsias kieles, kurios kai kur liaudiškai „ledspiromis“ vadinamos. Tikėta, kad būtent nuo šios dienos pavasario žingsniai gerokai paspartėja, o iki šiol gandro dar nepamatę žmonės šį paukštį norėdavo pamatyti tik skrendantį.
Šiais metais pirmieji gandrai grįžo anksti – pirmosiomis kovo dienomis. Tačiau kol kas tai tik pirmieji pavieniai paukščiai, o masinio atskridimo dar laukiame. Prie savo namų pamatę lizde stovinti ar laukuose braidžiojanti gandrą galime būti tikri, jog pavasaris tikrai sugrįžo!
Ilgas valandas praleidai stebėdamas paukščius ir viską fiksavai nuotraukose arba užrašuose? Trauk juos iš stalčiaus ir viską suvesk į Lietuvos perinčių paukščių aplikaciją! Tavo stebėjimai pateks į ornitologijos istoriją!
Šį savaitgalį vyko net dveji Perinčių paukščių atlaso mokymai-diskusijos, kurių metu atlaso koordinatoriai dalijosi patirtinimi apie išvykų planavimą, atskirų paukščių rūšių stebėjimą, gausos nustatymą ir kitus metodinius klausimus. Taip pat aptarėme atlaso situaciją, apžvelgėme svarbiausias teritorijas, kuriose yra būtini stebėjimai norint 2017 metais Europos atlasui pateikti pilnus duomenis.
