Naujienos

Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami ir su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra ateinančio pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – tai jau artėjančio rudens pranašai. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 d. Šv. Baltramiejus gyveno I amžiuje ir buvo vienas iš 12 apaštalų.

Lietuvių tautosakoje posakis „Seimą nešti“ reiškė „tartis susirinkime, posėdžiaujant“; tas pat – „seimauti“. Taip iš seno buvo vartojama „seimų“ sąvoka, apibūdinanti gandrų sankaupas prieš jiems išskrendant. Jau neužilgo Rugpjūčio 24 – oji – Šv. Baltramiejaus diena. Dar paskutinė mėnesio savaitė lieka vėliau išsiperėjusiems ar Lietuvą palikti neskubantiems gandrams, Tačiau rugsėjo pradžioje daugumoje pasilieka tik sužaloti, tolimam skrydžiui nepasirengę ar ligoti baltieji gandrai, kurie be žmonių pagalbos, nesulauks pavasario. Atėjus rudeniui Lietuvos ornitologų draugia (LOD) sulaukia gausybę skambučių ir prašymų pasirūpinti neišskridusiais gandrais. 

Kaip žinia, dauguma baltųjų gandrų paskutines savaites Lietuvoje. Įprastai, rugpjūčio 24 , per liaudyje minimą kaip Šv. Baltramiejaus dieną, gausūs jų būriai pakyla paskutiniam skrydžiui virš mūsų šalies laukų, ilgai suka ratus ir palieka mūsų kraštą iki sekančių metų pavasario. Tik ar visi šiuo metu laukuose bei pakelėse besimaitinantys ir besiruošiantys ilgai kelionei paukščiai pakils tokiam skrydžiui? Lietuvos ornitologų draugija (LOD) paskutinėmis dienomis sulaukia nerimastingų skambučių iš įvairių Lietuvos vietų dėl pakelėse žuvusių baltųjų gandrų. Žmonės pastebi, jog šiuo metu mašinų nutrenktų gandrų skaičius pastebimai išaugo. Matomai, kalta užsitęsusi kaitra, kuomet, senokai pasibaigus šienapjūtei, gandrams pievose sunkiau surasti maisto, o javapjūtė dar tik įsibėgėja. Todėl paukščiai traukia arčiau kelių, kur nuolatos šienaujamos pakelės, o pravažiuojamoje dalyje galima rasti nutrenktų vabzdžių, suvažinėtų smulkių gyvūnų, t.y. kas patenka į gandrų racioną. Todėl keliai šiuo metu ir traukia šiuos paukščius.

Mažoji tošinukė (Iduna caligata) tai dar visai neseniai Lietuvoje aptikta paukščių rūšis. Pirmą sykį šis rytinių kraštų paukštis Lietuvoje atrastas 2008 m. Kuršių nerijoje, Kopgalyje. Tąsyk dar negirdėto paukščio balsą atpažino jau ne vieną naują paukščių rūšį Lietuvai atradęs Saulius Karalius. Vėliau šios paukščių rūšies atstovai dar du kartus buvo sugauti Ventės rage (2010 ir 2011 m.).  Nors stebėtojai jau kuris laikas ir dairėsi šių paukščių veisimosi metu, juos pavyko aptikti tik šiais metais.  

Šių metų liepos 31 d. ir rugpjūčio 1 – 2 d. savaitgalį Druskininkų apylinkėse esančio Ašarėlio ež. pakrantėje būrys paukščiais besidominčių žmonių susirinko į tradiciniu tapusį renginį „Žalia varna 2015“. Jį organizavo Lietuvos ornitologų draugija (LOD). Renginio pagrindinis tikslas – aptarti žalvarnių apsaugos problemas bei praktiniais darbais padėti šiems globaliai nykstantiems paukščiams. Į renginį susirinkę paukščių stebėtojai tuo pačių aptaria ir kitų nykstančių sparnuočių apsaugos aktualijas. Be to, mažiau patyrę renginio dalyviai turi progą pagilinti savo ornitologines žinias, susipažinti su jiems dar nepažįstamomis sparnuočių rūšimis.

2015 m. liepos 08 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-530 paskelbta dar viena paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) – Klaipėdos-Ventspilio plynaukštė. Jos pagrindinis tikslas – saugoti žiemojančių nuodėgulių (Melanitta fusca) skaitlingas sankaupas. LIFE+ programos rėmuose įgyvendinamo projekto „Jūrinių buveinių ir rūšių inventorizacija Natura 2000 tinklo plėtrai Lietuvos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje“ metu atliktais moksliniais tyrimais (2011-2013 m.) ir Gamtos tyrimų centro ankstesnių metų duomenimis teritorinėje jūroje, naujai įsteigtoje PAST atskirais metais žiemojančių nuodėgulių populiacija įvertinta 28700 individų, o ledinių ančių (Clangula hyemalis) – 7400.

Liepos 26 d. baigėsi Europos Komisijos konsultacijoms su visuomene dėl ES Paukščių ir Buveinių direktyvų skirtas laikas. Aktyviausios Europos nevyriausybinės gamtosauginės organizacijos, siekdamos paskatinti visuomenės dalyvavimą šiame procese rengė kampaniją „Nature Alert“ („Pavojus gamtai“), kurios metu žmonės galėjo užpildyti specialią formą ir pateikti Komisijai gamtosaugos ekspertų iš anksto paruoštus atsakymus į Komisijos pateiktus klausimus. Ši kampanija vyko 16 savaičių ir surinko 520 325 kampaniją palaikančių piliečių balsus. Tai tris kartus daugiau nei buvo surinkta iki šiol didžiausio visuomenės dėmesio sulaukusių komisijos rengtų konsultacijų metu. Ačiū visiems, kurie palaikė šią svarbią iniciatyvą ir pareiškė Komisijai, kad gamtos išsaugojimas yra viena iš labiausiai Europos piliečiams rūpinčių problemų.

Europos Komisija pratęsė konsultacijas su visuomene dėl ES Paukščių ir Buveinių direktyvų iki liepos 26 d, todėl šis savaitgalis – paskutinė galimybė apginti visų mūsų gamtą. Organizacijų BirdLife Europe, WWF, European Environmental Bureau ir Friends of the Earth Europe ekspertai yra parengę atsakymus, galvodami apie tai, kaip geriau apsaugoti gamtą. Norėdami pateikti šiuos iš anksto parengtus atsakymus užpildykite keletą laukų ir paspauskite VEIKTI DABAR. Specialiai šiai kampanijai parengtą formą rasite adresu https://birdlife.lt/pavojus-gamtai-veikti-dabar.

Nuo 2015 m. vasario mėnesio Lietuvos ornitologų draugija (LOD) su partneriais – Pajūrio planavimo ir tyrimų institutu (PTPI) bei Lietuvos energetikos institutu – pradėjo 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT03 programos „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“ ir Bendrojo finansavimo bei projekto partnerių lėšomis finansuojamą projektą „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos (sutrump. – VENBIS)“.

Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) nariai Darius ir Daiva Norkūnai š.m. gegužės 28 d. Šaltojos upės slėnyje Rokiškio r. aptiko naują Lietuvai paukščių rūšį – mažąją švygždą (Porzana pusilla). Mažiausiai trijų patinų balsai ten pat girdėti birželio 10 bei liepos 3 dienomis. Paukščiai laikėsi būdingoje rūšiai buveinėje – baliniais asiūkliais, puplaiškiais ir viksvomis apaugusiose sekliose upės slėnio dalyse. Pakartotini stebėjimai visą veisimosi sezoną leidžia manyti, jog paukščiai čia perėjo. Daivos ir Dariaus teigimu, šios rūšies balsus jie girdėjo ir ankstesniais metais, tačiau tuo metu neapibūdino naujos rūšies. Iš toliau atpažinti gana tylų mažosios švygždos balsą gegužę ir birželio pirmoje pusėje trukdo kitų sutemose aktyvių paukščių – griežlių, lakštingalų, žiogelių ir kt. balsai. Mindaugui Kirstukui liepos 11–13 d. patikrinus kitas Šaltojos upės atkarpas su panašiomis buveinėmis, kelių kilometrų atkarpoje girdėta dar 8–10 paukščių. Tokia gausa ir pakartotini stebėjimai rodo, jog rūšis bent šioje vietoje įsitvirtino ir formuoja vietinę populiacija.