Naujienos

  • Paukščio gyvybę išsaugoti gali lipdukas

    Kiekvieną pavasarį ir rudenį migruodami paukščiai susiduria su įvairiomis kliūtimis, dažnai keliančiomis grėsmę jų gyvybei. Tai ne tik natūralios gamtinės kliūtys – aukšti kalnai ar dideli jų masyvai, didžiuliai vandenų ar dykumų plotai, nulemiantys ne vieno sparnuočio žūtį sezoninių kelionių metu. Jų gretas retina ir natūraliai gamtoje sutinkami priešai. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau spąstų jiems paspendžia žmogus – judrūs keliai, elektros perdavimo linijos, aukšti statiniai, milžiniški miestų plotai ir t.t. Paskutiniai dešimtmečiais išryškėjo dar viena opi problema – daugybę paukščių žūva atsitrenkę į langų stiklus ar blizgius pastatų fasadus. Ne išimtis ir Lietuva.

  • Čiurlys – mūsų miesto paukštis

    Juodasis čiurlys – įprastas paukštis Europos miestuose vasaros metu. Tai viena iš nedaugelio paukščių rūšių, kuri puikiai prisitaikė gyventi mūriniuose pastatuose. Taigi šiandien juodąjį čiurlį drąsiai galime vadinti miesto paukščiu. Vikriai skraidydami virš pastatų stogų šie sparnuočiai pagyvina miesto kraštovaizdį ir teikia gyvybės bei vasariško džiaugsmo. Čiurliai noriai įsikuria įvairiose pastatų nišose, pastogių, palangių ir kituose plyšiuose. Šiose vietose perintys paukščiai nesukelia mums jokių problemų, yra labai švarūs, todėl mūsų namuose perinčių čiurlių dažnai net nepastebime.

  • Reikalingas skubus visų stebėtojų indėlis pateikiant duomenis Perinčių paukščių atlasui

    Visi žinome, jog 2013-2017 metais Europoje ir Lietuvoje yra renkami duomenys atnaujintam Perinčių paukščių atlasui PPA). Lietuvos ornitologų draugija ėmėsi organizuoti atlaso duomenų rinkimo darbus mūsų šalyje. Taip pat visi su liūdesiu stebime jau besibaigiantį šio priešpaskutinio Europinio PPA lauko  darbų sezono pabaigą. Kartu galime pasidžiaugti jog visų jūsų dėka, tikrai daug naujų stebėjimų duomenų buvo suvestą į tam sukurtą internetinę aplikaciją. Rezultatai ir progresas tikrai džiugina. Dar likus vienam sezonui yra akivaizdu, jog mes turėsime ką pateikti Europiniam PPA, kuriam, kaip žinia, reikalingi stebėjimų rezultatai 50×50 km dydžio kvadratuose. Nacionaliniam (10×10 km gardelei) PPA galėsim trūkstamus duomenis rinkti ir vėlesniais metais – tai priklauso nuo mūsų pačių apsisprendimo. Tačiau Europiniam atlasui turėsim pateikti tik 2013-2017 metų duomenis. Ir tai turėsim padaryti ateinančių metų antroje pusėje – netrukus po perėjimo sezono pabaigos. Todėl yra labai svarbu, jog visus turimus duomenis stebėtojai į aplikaciją suvestų neatidėliodami vėlesniems laikams, nes realiai jo gali pabaigoje pritrūkti ir būtų labai gaila, jei į tokį prestižinį ir svarbų moksliniu bei paukščių apsaugos požiūriu leidinį nepatektų dalis mūsų turimų duomenų.

  • „Žalia varna 2016“

     

    Šių metų liepos 22-24 d. savaitgalį Druskininkų apylinkėse esančio Ašarėlio ež. pakrantėje būrys paukščiais besidominčių žmonių susirinko į tradicinį renginį „Žalia varna 2016“. Jį organizavo Lietuvos ornitologų draugija (LOD). Renginio pagrindinis tikslas – aptarti žalvarnių apsaugos problemas bei praktiniais darbais padėti šiems globaliai nykstantiems paukščiams. Į renginį susirinkę paukščių stebėtojai tuo pačiu aptaria ir kitų nykstančių sparnuočių apsaugos aktualijas. Be to, mažiau patyrę renginio dalyviai turi progą pagilinti savo ornitologines žinias, susipažinti su jiems dar nepažįstamomis sparnuočių rūšimis.

  • Kviečiame dalyvauti renkant duomenis apie čiurlių lizdavietes

    Juodasis čiurlys šiemet LOD paskelbtas metų paukščiu. Atlikę apžvalgą matome, kad situacija yra nuolat blogėjanti. Lietuvoje jau yra renovuota apie 1400 namų, dar maždaug 1100 bus renovuojami artimiausiu metu (palyginimui – Kaune yra 1958 daugiabučių namų (Kauno m. savivaldybės duomenimis)). Tik išimtiniais atvejais čiurlių lizdavietės yra išsaugomos, tačiau dažniausiai – sunaikinamos,… o alternatyvios nesukuriamos. Dar blogiau – pastebėta, kad renovacija atliekama čiurlių veisimosi metu.

  • Renovuojamame name – užmūryti gyvi paukščiai?

    Kaune, vieno iš renovuojamų daugiabučių namų pastogėje gyvena juodieji čiurliai. Šie paukščiai prie savo lizdų patenka per ventiliacijos angas ir lizdus yra susikrovę už šių angų esančiose nenaudojamose palėpėse. Birželio pabaigoje, namo renovacijai artėjant į pabaigą, didžioji dalis šių angų buvo užmūrytos, o čiurliai prie namo skraidė ir landžiojo tik į likusias dar neužtaisytas angas. Kyla klausimas, ar renovacijos metu nebuvo užmūryti perintys paukščiai? Kas nutiks su kitais perinčiais čiurliais šiame ir kituose renovuojamuose namuose? Ar namų gyventojai ir renovuojančios bendrovės atsižvelgs į tai, kad ką tik išsirito bejėgiai jaunikliai kuriuos tėvai turi nuolat maitinti, o lizdus apsiplunksnavę jaunikliai paliks tik liepos pabaigoje?

  • Tiesioginė transliacija iš inkilo žalvarniui

    Žalvarnis (lot. Coracias garrulus) – vienas iš gražiausių Lietuvos paukščių, globaliai nykstanti rūšis ir vienas sparčiausiai nykstančių paukščių mūsų regione, kurio populiacijos išsaugojimas aktualus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Šiuo metu vykdomi keli projektai Vengrijoje, Latvijoje ir Lenkijoje, kurių metu taikomos žalvarnių apsaugos priemonės. Projekto vykdytojai Vengrijoje ir Latvijoje įmontavo vaizdo kameras žalvarnių inkiluose taip suteikdami galimybę stebėti šių paukščių gyvenimą iš arti.