Naujienos

Europinė (Fenoskandinavijos) mažųjų žąsų Anser erythropus perinti populiacija dar prieš penkiasdešimt metų buvo įprasta Skandinavijos šalyse, bet šiuo metu siekia tik apie 130 individų. Siekiant suprasti esamą situaciją perėjimo ir migracinių sustojimų vietose, 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT03 „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos” programos Dvišalio bendradarbiavimo fondas skyrė finansavimą Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) ir Norvegų ornitologų draugijos (NOF) – BirdLife partnerių – bendradarbiavimo skatinimui saugant tarptautinės svarbos žąsų sankaupas ir globaliai nykstančios mažosios žąsies populiaciją, mažinant žmogaus neigiamą įtaką svarbiausiose jų poilsio vietose veiklai. Šios veiklos metu, NOF ir LOD nariams buvo sudaryta galimybė susipažinti apie abiejose šalyse vykdomas veiklas mažosios žąsies apsaugos klausimais ir keistis patirtimi.

Rugsėjo mėn. 3 d. Lietuvos ornitologų draugija (LOD) organizavo išvyką į Žuvinto biosferos rezervatą ir jo apylinkes aplankyti įdomiausias paukščių stebėjimui vietas bei palydėti išskrendančius paukščius ar paieškoti jau Lietuvą pasiekusių šiaurinių migrantų. Jau pirmomis valandomis po naujienos apie organizuojamą išvyką paskelbimo, į renginį užsiregistravo daugiau nei 70 norinčių, tačiau, dėl ribotos vietos autobuse, išvyko tik 50 anksčiausiai užsiregistravusių dalyvių. 

Paukščių stebėtojų ralis „Kuršių marios 2017” vyks spalio 13-15 d. Nemuno deltoje ir Kuršių marių pakrantėse.

Paukščių stebėtojų ralis – tai nuo 2000 metų Lietuvos ornitologų draugijos  (LOD) organizuojamos tarptautinės varžybos, kurių metu dalyvių komandos tarpusavyje rungiasi, kuri per nustatytą laiką iš anksto numatytoje vietovėje pamatys daugiau paukščių rūšių, juos galima atpažinti ne tik pamačius, bet ir išgirdus balsą. Tai daugiausiai dalyvių pritraukiančios paukščių stebėtojų varžybos Baltijos šalyse, kuriose jau dalyvavo 11 šalių atstovai. Šio ralio maršrutas driekiasi po visą Nemuno žemupį, Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantes – ten, kur susitelkia didžiausi migruojančių paukščių būriai – komandos paukščių ieško važinėdamos automobiliais, todėl šios varžybos ir vadinamos raliu. Nuo įprastų ralio varžybų jos skiriasi tuo, kad čia nėra tikslios trasos ir greičio ruožų, o laikas svarbus tik tiek, kad visi dalyviai laiku sugrįžtų į finišą. Vieną komandą sudaro tiek stebėtojų, kiek telpa į vieną automobilį, nors turi būti ne mažiau dviejų žmonių. Laimi ne tie ekipažai, kurie greičiausiai važiavo, bet kuri komanda per varžyboms skirtą laiką aptiko daugiausiai paukščių rūšių. Sėkmę ir pergalę šiose varžybose lemia paukščių pažinimas, varžybų vietovės žinojimas, kruopštus planavimas, paukščių stebėjimo įgūdžiai ir, visgi, sėkmė. Juk kartais gali būti netoliese retos rūšies, bet paskutiniu momentu pasukti ne tuo keliu. Ilgesnis užregistruotų paukščių rūšių sąrašas parodo didesnį paukščių stebėtojų komandos profesionalumą. Išsamiau varžybų sąlygos aprašytos Paukščių stebėtojų ralio taisyklėse.  

Praėjusį savaitgalį vyko pirmieji rudeninės sesijos LOD organizuojamų 4P (paukščių pažinimo pamokos pažengusiems) mokymai. Šie, jau šeštieji mokymai 2017-siais metais, buvo skirti kursų dalyvius geriau supažindint su dvejomis sudėtingomis paukščių grupėmis – tilvikiniais ir plėšriaisias paukščiais. 

Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami ir su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra ateinančio pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – tai jau artėjančio rudens pranašai. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 d. Šv. Baltramiejus gyveno I amžiuje ir buvo vienas iš 12 apaštalų.

Lietuvos ornitologų draugija kviečia visus, norinčius geriau pažinti Lietuvos gyvosios gamtines vertybes, 2017 m. rugsėjo 3 d. (sekmadienį) dalyvauti išvykoje – paukščių palydose, kurios metu apsilankysime  Buktos miške, prie Žaltyčio ir Žuvinto ežerų bei jų apylinkėse stebėdami čia rudenį apsistojančius migruojančius paukščius. Ekskursiją ves profesionalūs ornitologai, o Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centre Žuvinto ežero paslaptis padės atskleisti šio rezervato direkcijos darbuotojai. Registracija baigta. 

Didieji ereliai rėksniai Lenkijoje veisiasi tiktai Biebžos nacionaliniame parke. Čia jiems išskirtinai palankios sąlygos – plačiomis kilpomis vingiuojančios Biebžos upės potvynių užliejamas slėnis, didžiuliai viksvinių pelkių plotai, vandens semiami miškai. Šių erelių vietinė populiacija vertinama iki 15 perinčių porų. Tačiau jau 30 metų didžiuosius erelius rėksnius tyrinėjantis Gžegožas Maciorovskis (Grzegorz Maciorowski) šypteli, nes šiais metais lizdavietes pasirinko 12 erelių porų ir tai yra labai gerai. Dažnai kuriasi vos 7 – 8 erelių poros. Dar reikėtų pridėti 2 – 3 mišrias poras, kurias sudaro mažieji ir didieji ereliai rėksniai. Nors šiais metais į lizdavietes sugrįžo nemažai didžiųjų erelių rėksnių, bet sąlygos perėjimui buvo labai nepalankios – išskirtiniai šaltas ir lietingas pavasaris pražudė daugelį dėčių, todėl tik viename kitame lizde išaugo jaunikliai. Nežiūrint to, Gžegožas praskleidė vienos tokios slaptavietės šydą ir leido prisiliesti prie didžiausios pelkyno paslapties. Lenkų ornitologas jau daugelį metų tyrinėja didžiųjų erelių rėksnių biologiją, žieduoja paukščius, seka jų klajones radijo siųstuvų pagalba, todėl puikiai pažįsta šiuos paukščius ir kai kuriuos iš jų vadina tiesiog vardais.

Turbūt daugelio dėmesį atkreipė laukuose besibūriuojantys skaitlingi baltųjų gandrų būriai. Ypač sparčiai jie formavosi praeitą savaitgalį. Neretai vienoje vietoje pamatysi šimtą ar daugiau paukščių. Ornitologai žino, jog tai gandrų paskutinio pasiruošimo tolimai kelionei į pietinius kraštus ženklas.

Šių metų rugpjūtį 4-6 d. savaitgalį Druskininkų apylinkėse esančio Ašarėlio ež. pakrantėje būrys paukščiais besidominčių žmonių susirinko į tradicinį renginį „Žalia varna 2017“. Jį organizavo Lietuvos ornitologų draugija (LOD). Renginio pagrindinis tikslas – aptarti žalvarnių apsaugos problemas bei praktiniais darbais padėti šiems globaliai nykstantiems paukščiams. Į renginį susirinkę paukščių stebėtojai tuo pačiu aptaria ir kitų nykstančių sparnuočių apsaugos aktualijas. Be to, mažiau patyrę renginio dalyviai turi progą pagilinti savo ornitologines žinias, susipažinti su jiems dar nepažįstamomis sparnuočių rūšimis.