Naujienos

  • „Paukščių palydos – 2018“. Išvyka į Žuvintą 2018-10-06 (naujiena papildyta spalio 4 d.)

    Kiekvienais metais draugijos sekretoriatas Paukščių palydų dieną organizuoja išvyką į paukščių gausa pasižyminčią vietą. Šių metų spalio 6 d. kviečiame visus besidominčius sparnuočiais kartu su LOD sekretoriato darbuotojais aplankyti  Žuvinto biosferos rezervatą, aplinkinius Žuvinto ežerus, Simno žuvininkystės tvenkinius ir Dusios ežerą. Kelionės metu susipažinsime su paukščių įvairove. LOD nariams, sumokėjusiems mokestį už 2018 metus, kelionė nemokama. Kitiems norintiems suaugusiems kelionės mokestis – 10 Eur., moksleiviams – nemokamai. Atskiru transportu vykti nerekomenduojame.

  • Išleistas paukščių stebėtojo gidas Dzūkijos regione

        Šiame leidinyje aprašyta 18 paukščių stebėjimo maršrutų Dzūkijos regione (2 iš jų patenka ir į Suvalkijos regiono paktraštį). Maršrutai apima skirtingas buveines: užliejamas ir sausas pievas, upių ir paežerių slėnius, eutrofinius ir mezotrofinius ežerus, spygliuočių, mišrius ir lapuočių miškus, aukštapelkes ir žemapelkes, smėlynus, durpyną, ganomas pievas, agrarinį kraštovaizdį ir kt. Ši, skirtingų buveinių gama Dzūkijoje sukuria ypatingas sąlygas gyventi aibei skirtingų sparnuočių, kurių šiame regione aptikta daugiau nei 300 rūšių. 

  • Tyruliuose suskaičiuotos migruojančios gervės

    Nors Tyrulių pelkės atkūrimo darbai jau pasibaigė, kasmetinė tradicija kartu su padėjėjais iš Tyrulių bendruomenės  skaičiuoti  nakvynei pelkėje susirenkančias gerves buvo pratęsta. Rugsėjo 21 d. vakare prie Tyrulių bendruomenės namų susirinko būrelis jaunųjų tyruliečių, prie mūsų prisijungė Tytuvėnų regioninio parko ekologė su savanore iš Italijos bei Šiaulių mokytojos. Pasiskirstę į tris grupes patraukėme į stebėjimo punktus pelkės pietinėje, centrinėje ir šiaurinėje dalyse.

  • Biebžos (Bebro) nacionaliniam parkui 25

    Š.m rugsėjo 5 – 7 d. Biebžos nacionaliniame parke buvo švenčiamos 25 – sios šio parko įsteigimo metinės. Biebžos nacionalinis parkas yra didžiausias iš 23 Lenkijos nacionalinių parkų – jis plyti Bebros upės slėnyje 59 223 ha plote. Parkas buvos įsteigtas 1993 m. rugsėjo 9 d., siekiant apsaugoti išlikusius didžiulius žemapelkių plotus ties Bebros upe. Jis įrašytas į Ramsar konvencijos saugomų pelkių sąrašą ir išsiskiria vandens bei pelkių paukščių gausa. Biebžos nacionalinis parkas pasižymi didelėmis migruojančių gaidukų, ančių, žąsų, pilkųjų gervių sankaupomis, perinčiais didžiaisiais ereliais rėksniais, didžiaisiais apuokais, balinėmis pelėdomis, stulgiais, baltaskruostėmis žuvėdromis, meldinėmis nendrinukėmis ir kitais sparnuočiais. 

  • Kviečiame į Paukščių palydas! (Atnaujinta 2018-10-03)

    Šių metų spalio 6-7 dienomis, Lietuvos ornitologų draugija (LOD) tradiciškai kviečia visus gamtai ir paukščiams neabejingus žmones prisijungti prie gausaus stebėtojų būrio išlydėti išskrendančius paukščius. Kiekvienais metais šiame renginyje dalyvauja daugiau nei 30 šalių paukščių skaičiavime.  Tūkstančiai žmonių tomis dienomis stebės ir mėgins suskaičiuoti daugelyje Europos vietų stebimus migrantus. Vėliau tarptautinė paukščių apsaugos organizacija BirdLife International, kurios partnerė yra Lietuvos ornitologų draugija, apibendrins ir paviešins šios Europinės akcijos rezultatus, kurie parodys ir kiekvienos šalies indėlį. Šis tarptautinis  visuotinas renginys skaičiuoja jau 25– uosius metus.

     

  • Pagal naują sistemą parengtame Lietuvos saugomų rūšių sąraše – pokyčiai

    Lietuvos raudonosios knygos pirmasis sąrašas, kuris šiuo metu vadinamas Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašu, buvo patvirtintas 1976 metais. Daugėjant informacijos ir tyrimų duomenų, taip pat siekiant rūšių būklę įvertinti pagal naujausią metodiką, Lietuvos raudonosios knygos komisija siūlo šį sąrašą sutrumpinti.

    Pilkoji kurapka. S. Paltanavičiaus nuotr.

  • Paukščių stebėtojų ralis „Kuršių marios 2018” / Birdwatching Rally „Curonian Lagoon 2018” (Atnaujinta/Update 2018-10-02)

    Kviečiame komandas registruotis į paukščių stebėtojų ralį „Kuršių marios 2018”, kuris vyks šių metų spalio 12-14 dienomis turizmo komplekse „Mėlynasis karpis“ (Kintų žuvininkystės tvenkiniai), Kintuose (Šilutės r.). Pagrindinė varžybų diena yra spalio 13 d.

    Išankstinė registracija būtina! Užpildytą Registracijos anketą prašome atsiųsti el. paštu: [email protected] iki spalio 3 d.

    ———————————————————————————————–

    We kindly inviting teams to register to the Birdwatching Rally “Curonian Lagoon 2018”, which will be organised as usually, in the coastal region of Lithuania around the Curonian Lagoon on the 12-14 of October, 2018. „Curonian Lagoon 2018” rally Event will be held in Kintai (Šilutė district), guesthouse „Žvejų užeiga“ (Kintai fishponds area). The main day of the Competition – 13 October 2018.

    An advance registration is required! Please fill in the Registration form and submit it by email [email protected] until 3 October 2018 at the latest

     

  • Lietuvos ornitologų draugija sieks išsaugoti Svencelės pelkės gamtines vertybes

    Klaipėdos ir Šilutės r. sandūroje esanti Svencelės pelkė – viena iš nedaugelio lagūninės kilmės pelkių Lietuvoje. XX amžiuje jos hidrologinis režimas buvo pažeistas, ją apjuosus sausinimo grioviais, dėl ko sutriko natūrali pelkės pusiausvyra ir jos gyvavimo procesai – atviruose pelkės plotuose įsitvirtino ir suvešėjo anksčiau jiems nebūdinga sumedėjusi augalija, keitėsi jos struktūra, dėl ko išnyko retos paukščių rūšys. Dalis pokyčių lieka nežinomi, nes trūksta duomenų apie ankstesniu laikotarpiu čia buvusias gamtines vertybes. Galiausiai, sausėjant pelkei padidėjo gaisrų pavojus, sausinimo kanalais organiniai nešmenys patenka į Kuršių marias (tiesiogiai arba per Vilhelmo kanalą), kas prisideda prie marių eutrofikacijos didėjimo. Belieka pasidžiaugti, kad Svencelės pelkės nespėta ‚įsisavinti‘ durpių gavybai, todėl ji nėra taip drastiškai pažeista kaip Aukštumalos ar Tyrų pelkės. Nors nedidele apimtimi durpių kasyba buvo pradėta ir Svencelės pietinėje dalyje. Tačiau, nors ir apsausinta, pelkė išsaugojo savo ypatybes su atvirais aukštapelkės plynės bei jose telkšančių ežerokšnių plotais. Todėl jai suteiktas valstybinio telmologinio, o vėliau ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST) statusas.