Kovo 10 – ji
Stipraus vėjo skraidinamų debesų properšose skamba vora po voros lekiančių žąsų klegėjimas. Mišriuose pulkuose iš žiemojimo vietų namolei traukia baltakaktės, želmeninės ir pilkosios žąsys. Atitirpusiuose vandens telkiniuose ir upėse turškiasi klykuolės antys, mažieji ir didieji dančiasnapiai, pakrantėse maklinėja pilkieji ir didieji baltieji garniai, vakarėjant nendrynuose ūbteli sugrįžę didieji baubliai. Pelkynuose ar klampiuose juodalksnynuose skardena ir gracingus šokius šoka gervės. Jau kuris laikas parlėkę ankstyvojo pavasario pranašai – dirviniai vieversiai, lygutės, varnėnai, pempės. Virš atvirų pievų ir miško retmių ratus suka ir žaismingai klykauja parskridę paprastieji suopiai. Kiekvieną dieną grįžta vis daugiau sparnuočių galutinai įtvirtindami pavasario galią prieš besibaigiančią žiemą.
