Veisiejų ir Niedaus ežerų salose atlikti buveinių tvarkymo darbai. Salose nušienautos aukštos žolės, įsigalinčios nendrės. Alinančiais šienavimais sutvarkyta ne tik vandens paukščių kolonijos teritorija, bet ir plačios vietovės aplink ją. Stengtasi kuo labiau atverti salas, suformuoti žemaūgę augmeniją. Norint užtikrinti sėkmingą upinių žuvėdrų perėjimą, taip pat nupjauti klampūs nendrynai, kuriuose veisdavosi gervės.
Jau penkiasdešimt vieneri metai kai 1971-aisiais vasario 2 dieną Irano mieste prie Kaspijos jūros – Ramsare, buvo pasirašyta tarptautinė pelkių ir seklių vandenų apsaugos konvencija, skirta išsaugoti svarbiausias Žemės šlapynes, kurios svarbios regiono ar pasaulinėms ekosistemoms, klimatui, retų rūšių apsaugai, vietos žmonių gyvenamoms sąlygoms – maisto, vandens, bendrai aplinkos kokybei – ir jų palaikymui (teisiškai konvencija įsigaliojo 1975 metais). Konvenciją siejant su jos pasirašymo vieta, ją sutrumpintai vadina tiesiog Ramsaro konvencija. Konvencijos tikslas – išsaugoti svarbiausias Žemės šlapynes (pelkes, ežerus, upių slėnius ir deltas, lagūnas ir kt.), kurios svarbios vietovės ar regiono ekosistemoms, pasaulio klimatui, vietos žmonių gyvenamo sąlygoms. Kasmet nevyriausybinės organizacijos, regioninių parkų direkcijos organizuoja renginius paminėti šiai dienai.
Lietuvos ornitologų draugija kartu su partneriais vykdo projektą „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ LIFE17NAT/LT/000545. Pagrindinis projekto tikslas yra pagerinti upinių ir mažųjų žuvėdrų perinčių populiacijų būklę jų apsaugai skirtose teritorijose, tinkamai tvarkant jų veisimosi buveines bei taikant kitas šioms rūšims svarbias apsaugos priemones.
Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narių metinio susirinkimo sprendimu, tęsiant ilgametes tradicijas, 2022 „metų paukščiu“, pasirinko rudagalvę antį (Aythya ferina). Kaip ir ankstesniais metais, šios akcijos pagrindiniai tikslai – atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į šią nykstančią sparnuočių rūšį, kuriai reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys bei specialios apsaugos priemonės, o taip pat išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje.
Projekto „Mažosios žąsies svarbiausių teritorijų tinklo apsauga prisitaikant prie klimato kaitos“ aprašymas.
Senuosius metus palydėti, o Naujus sutikti visada norisi optimistine gaida. Tačiau 2021 metais atlikti Europos paukščių būklės vertinimai aptemdė praėjusių metų pabaigos šventines nuotaikas ir privertė susimąstyti ką turime nuveikti atėjusiais 2022 metais, kad sustabdyti jau kelis dešimtmečius besitęsiantį daugelio paukščių rūšių nykimą. Ir kalba ne tik apie retas ir „tradiciškai“ nykstančių kategorijai priskiriamas rūšis.
Žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje, organizuojamos Lietuvos ornitologų draugijos, vykdomos kasmet nuo 2010 metų. Ne išimtis ir ši žiema. Šiemet paukščius skaičiuosime sausio 14-16 dienomis. Kasmet prie apskaitų prisijungia daugiau kaip 80 paukščių stebėtojų, apskaitose talkina rezervatų, nacionalinių, regioninių parkų direkcijos. Siekiant suskaičiuoti žiemojančius vandens paukščius kuo platesnėje šalies teritorijoje ir koordinuoti dalyvius prašome registruotis.
Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narius ir jų šeimos narius kviečiame prisijungti į nuotolinius ZOOM susitikimus, kuriuose dalinsimės aktualijomis ir klausysimės pranešimų. 2022 m. sausio 10 d. 18 val. įvyks jau trečiasis LOD narių susitikimas, kuriame svečiuosis Laimonas Šniaukšta ir Julius Morkūnas. L. Šniaukšta papasakos apie artėjančias ir jau sausio viduryje organizuojamas apskaitas „Žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje ir kitose šalyse“, o J. Morkūnas pristatys pranešimą „Nauji tyrimai jūros paukščių apsaugai“.
Nemažai žmonių, net ir nesančių gerais paukščių žinovais, pasakytų, kad pastaraisiais metais mūsų gamtoje tikrai pagausėjo gervių, atsirado didžiųjų baltųjų garnių, kurių seniau nesimatydavo, o štai tetervinų burbuliavimo beveik niekur nebesigirdi arba jau retai kada besimato kurapkų. Kokie iš tiesų yra Utenos krašto paukščių faunos pokyčiai, kaip pasikeitė jų paplitimas po paskutinių išsamesnių tyrimų, atliktų daugiau nei prieš dvidešimt metų?
