Kaip apsaugoti inkilus?
Kad įvairūs plėšrūnai netrikdytų perinčių paukščių ir inkilai ilgiau tarnautų, reikalinga jų apsauga. Pagrindiniai plėšrūnai, kenkiantys inkilų gyventojams yra katės, kiaunės, audinės, didieji geniai ir varniniai paukščiai.
Kad įvairūs plėšrūnai netrikdytų perinčių paukščių ir inkilai ilgiau tarnautų, reikalinga jų apsauga. Pagrindiniai plėšrūnai, kenkiantys inkilų gyventojams yra katės, kiaunės, audinės, didieji geniai ir varniniai paukščiai.
Jei norite įsigyti kokybiškų inkilų, kreipkitės:
tel. nr. +370 (620) 31 338, el.paštas:
www.dariaus-inkilai.lt
Ornitologiniai takai
Žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje tapo tradicine ir jau šeštus metus iš eilės vykstančia Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva siekiant ne tik planuoti žiemojančių paukščių apsaugą, bet ir vertinant Vakarų Palearktikos vandens paukščių populiacijų gausą. Kiekvienais metais prie apskaitų prisijungia vis platesnis savanorių ratas, kurių dalyvavimas yra labai svarbus ir būtinas.
Apskaitos turi būti vykdomos 2016 metų sausio 9 – 21 dienomis, tačiau laikantis tarptautinio susitarimo reikia apskaitas atlikti sausio 15-17 dienomis. Taip pat sausio mėnesį Wetlands International / IUCN Duck Specialist Group (DSG) organizuoja rudagalvių ančių lyčių pasiskirstymo tyrimą (plačiau http://www.ducksg.org/activities/compoch/). Kadangi apskaitų metu papildomos informacijos suvesti nereikės, tiesiog prašome stebėtojų atkreipti dėmesį į rudagalves antis ir pagal galimybes nurodyti stebėtų ančių lytį stebėjimo anketoje.
Susidomėjusieji LOD įprastų paukščių gausos stebėsena (monitoringu) š.m. balandžio mėn. 25 dienos vakarą rinkosi Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje. Šiemet dėl visiems svarbių pavasario švenčių (Šv. Verbų ir Velykų) tradiciškai apie balandžio vidurį organizuojamą seminarą nukėlėme net į mėnesio pabaigą. Susirinko gausus entuziastų ir paukščių apskaitomis besidominčių būrys (net 21 dalyvis). Seminare dalyvavo net 9 nauji dalyviai, kurie, tikimės, artimiausiu metu papildys Įprastų paukščių gausos stebėsenos tyrėjų gretas.
LOD nariams talkinant kolonijinių vandens paukščių (kormoranų, pilkųjų garnių; rudagalvių, sidabrinių ir mažųjų kirų; upinių, mažųjų, juodųjų baltasparnių ir baltaskruosčių žuvėdrų) apskaita buvo atlikta 2001 metais. Apskaitos svarbiausias tikslas, užregistruoti kuo daugiau šių paukščių kolonijų. Tai turėjo taikomąją reikšmę, nes dalis šių paukščių yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, dalis rūšių turi būti saugoma pagal ES Paukščių direktyvos reikalavimus, tam tikslui steigiant paukščių apsaugai svarbias teritorijas. Tuo pačiu projekto organizatoriai pripažino, kad LOD narių aktyvumas buvo neplanuotai mažas.
Netrukus pasirodys naujas LOD žurnalo „PAUKŠČIAI“ Nr.21. Šiuo metu galite susipažinti su jo turiniu. Jame skaitysite: LOD informacija: Startuoja 9-asis „Gyvasis pavasaris”. P. Ignatavičius, G. Petkus. Kalėdinis paukščių stebėjimo maratonas. M. Ružauskas. Kovų stebėjimai Lietuvoje 2013 – 2014 metų žiemą. L. Šniaukšta. Lietuvoje žiemojančių vandens paukščių apskaitų rezultatai 2014 metais.
Lietuviai nuo senovės kovo 10 dieną minėjo 40-ties paukščių dieną, kuri simbolizavo mūsų krašto paukščių sugrįžimą, kas kaimo žmogui būdavo rodikliu planuoti ar net pradėti kasmetinius ūkio darbus. Etnografai ir gamtininkai mano, jog „40-ties paukščių diena“ taip pavadinta, nes apytikriai tiek įprastų (paprastam žmogui pažįstamų) paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę. Senoliai tikėjo, kad jei šią dieną pašąla, šalnos laikysis dar 40 parų. Šią dieną šeimininkėms būdavo patariama iškepti 40 bandelių, kad vasarą javai gerai derėtų. Kai kur, ypač Žemaitijoje, manyta, kad šią dieną reikia praleisti „savam lizde“, t.y., su savo šeima. Tikėta, kad šią dieną kur nors toliau iš namų išvažiavus, užsitrauksi nesutarimą su saviškiais ir su kaimynais. Tačiau, bet kuriuo atveju, ši data siejama su masiniu paukščių parskridimu. Šių metų ankstyva pavasario pradžia tikrai pateisino šią etnokultūrinę datą – šiai dienai į Lietuvą sugrįžo kiek daugiau nei keturiasdešimt rūšių – belieka stebėtis mūsų protėvių pastabumu.
Savaitgaly – vasario 2 d. pasaulis minėjo tarptautinę pelkių dieną. 1971-aisiais vasario 2 dieną Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta tarptautinė pelkių ir seklių vandenų apsaugos konvencija, skirta išsaugoti svarbiausias Žemės šlapynes, kurios svarbios regiono ar pasaulinėms ekosistemoms, klimatui, retų rūšių apsaugai, vietos žmonių gyvenamoms sąlygoms – maisto, vandens, bendrai aplinkos kokybei – ir jų palaikymui. Prie šios konvencijos įgyvendinimo yra prisijungus ir Lietuva – ją LR Seimas ratifikavo 1993 metais. Taigi, mūsų šalis jau dvidešimt metų siekia įgyvendinti minėtos konvencijos reikalavimus, kas pirmiausiai siejama su pelkių ir užliejamų pievų apsauga. Lietuvos ornitologų draugija tuo tikslu vykdo LIFE+ Programos finansuojamą projektą „Tyrulių pelkės atkūrimo darbai, įgyvendinant Lietuvos durpynų užpelkinimo iniciatyvą“, kurio metu ne tik gerinama saugomų paukščių buveinių būklė, bet atkuriama ir kadaise sunaikinta viena didžiausių šalies pelkių.
G. Petkus. Paukščių palydos 2013. G. Petkus, L. Raudonikis. Spalio 19 d. Lietuvos ir užsienio orniologai varžėsi paukščių ralyje. M. Žalakevičius. Ornitologijos-paukščių ekologijos laboratorijai – 40 metų. P. Ignatavičius. Kalėdinis paukščių stebėjimo maratonas 2013.L.Šniaukšta. Suskaičiuokime žiemojančius vandens paukščius ir šią žiemą. M. Ružauskas. 2013-2014 m. žiemos paukščio akcija – kovas.