Prasidėjo pavasarinė mažųjų žąsų migracija. Ši žąsų rūšis – rečiausia Europoje. Fenoskandijos populiacijos mažosios žąsys žiemoja Graikijoje, o pavasarį migruoja į perimvietes Norvegijos tundroje. Būtent pavasario migracijos metu turime šansą sutikti šias retąsias viešnias ir Lietuvoje.
Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą.
Kartu mes galime daugiau: skirkite 1,2 proc. GPM Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyvoms! Dėka jūsų paramos, praeitais metais, galėjome tęsti pradėtus darbus ir įrengti lizdavietes juodiesiems gandrams ir ereliams žuvininkams, su partnerio LKA keliautojų klubo pagalba Lietuvos upių pakrantėse iškėlėme inkilus didiesiems dančiasnapiams. Taip pat už surinktą paramą galėjome ir toliau prižiūrėti jau iš anksčiau įrengtas lizdavietes, kuriose yra įsikūrę juodieji gandrai, ereliai žuvininkai, naminės pelėdos ir didieji dančiasnapiai.
Šioje sparčiai besikeičiančioje aplinkoje, kurioje miestai nuolat plečiasi, o pastatų skaičius vis daugėja, paukščiai vis dažniau patiria pavojų ir sužeidimus dėl susidūrimo su stiklu. Šią problemą spręsti pradėjo BirdShades, kurie sukūrė inovatyvią technologiją, galinti apsaugoti paukščius nuo šios grėsmės. Lietuvos ornitologų draugija pradeda bendradarbiauti su Ailuda įmonės specialistais, kad drauge sumažintų paukščių žūtis, kurios yra neišvengiamos atsitrenkus į stiklus.
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) jau tris dešimtmečius vykdo įprastų paukščių populiacijų gausos stebėseną. Pastaruoju metu tarp paukščių stebėtojų ši veikla dažniausiai vadinama tiesiog „ĮPGS“ (Įprastų Paukščių Gausos Stebėsena), o jos turinys šiuo metu labiau siejamas su agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų gausos indekso nustatymu. Šis rodiklis tiek Lietuvoje, tiek ES laikomas oficialiu biologinės įvairovės būklę žemės ūkio kraštovaizdyje atspindinčiu rodikliu. O pastaruoju metu viešojoje erdvėje jis plačiai naudojamas diskusijose apie žemės ūkio poveikį biologinei įvairovei. Artimiausiais metais tikimės pradėti ir miško įprastų paukščių populiacijų gausos ir jos pokyčių stebėseną.
Lietuvos ornitologų draugijos narius kviečiame gilinti žąsų pažinimo žinias ir įgūdžius. Mažoji žąsis (Anser erythropus) yra rečiausia ir sparčiausiai nykstanti žąsų rūšis Europoje. Laukinę šių žąsų populiaciją sudaro apie 100 individų. Lietuvoje šios retosios viešnios aptinkamos pavasarinės migracijos metu, kai jos iš Graikijos grįžta į savo gimtinę tundroje. Nemuno žemupio ir pamario pievose šios žąsys stabteli pailsėti ir pasistiprinti.
Kovo 8 d. įvyko AB ,,Litgrid” – Lietuvos elektros perdavimo tinklų operatoriaus darbuotojų, aukštos įtampos tinklus aptarnaujančių įmonių specialistų ir Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) pasitarimas, kaip pagerinti paukščių apsaugą šalies elektros perdavimo (dar vadinamuose „aukštos įtampos“) tinkluose.
Kovo 10 d. laikoma 40-ies paukščių diena, kai iš žiemojimo vietų sugrįžta paukščiai. Buvo tikima, kad šią dieną vietiniai kaimo gyventojai jau gali savo aplinkoje pastebėti iki 40 paukščių rūšių. Taip pat ši diena kiekvienais metais žymi masinį paukščių sugrįžimą į Lietuvą. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą.
Norėdami kuo daugiau žinoti apie paukščių (pirmiausiai įprastų rūšių vietinių populiacijų) gausą ir jos pokyčius, nuo 1985 m. grupė šalies ornitologų ar tiesiog paukščių stebėtojų atlieka Lietuvoje besiveisiančių paukščių populiacijų gausos stebėsenos tyrimus. Daugeliui žinomi LOD inicijuoti ir organizuoti Lietuvos perinčių paukščių tyrimai, kurių rezultatai paskelbti tiek nacionaliniame leidinyje, tiek buvo panaudoti leidžiant abu Europos perinčių paukščių atlasus. Kasmet skelbiame „Metų paukščio“ akciją, organizuojame žiemojančių vandens paukščių apskaitas, taip pat atliekame tam tikrų rūšių tyrimus įgyvendinamų gamtosauginių projektų metu ar teikdami tikslinių paukščių tyrimų paslaugas. Tačiau šiai dienai didžiausio dėmesio susilaukia visoje šalies teritorijoje vykdomų įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių gausos tyrimai. Tai paaiškinama šių tyrimų svarba siekiant ne tik kaimo paukščių, bet ir visos biologinės įvairovės apsaugos gerinimo agrariniame kraštovaizdyje.
Kovo 4 d. minima kaip Kovarnių arba Kovų diena. Tikima, kad būtent šiomis dienomis į Lietuvą iš žiemaviečių sugrįžta kovai, taip primindami apie atėjusį pavasarį. Kovai iš tikrųjų pavasarį parskrenda netgi anksčiau nei pavasario pranašu vadinamas vieversys, o miestuose nemažai paukščių pasilieka ir žiemai. O apie pavasarį atskridusius kovus galima spręsti, kai vienu metu danguje pasirodo traukiančių kovų būriai, kurie nusileidžia ir mūsų laukuose. Netrukus jie pasirodo ir nuolatinėse perėjimo vietose – kolonijose. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai kovus prie lizdų pastebėjo jau sausio pabaigoje.
