Š. m. birželio 5 d. Lietuvos ornitologų draugijos darbuotojai minėdami Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną dalyvavo kasmetiniame „Žaliųjų idėjų festivalyje 2024“. Prezidentūros kiemelyje išdygusiame palapinių miestelyje įsikūrė Lietuvos saugomų teritorijų, gamtos apsauga besirūpinančios visuomeninių organizacijų, draugiškų aplinkai įstaigų bei įmonių atstovai.
Aplinkosaugos iniciatyvų organizacija „Mes Darom“ siekia atkreipti visuomenės dėmesį į šiukšlinimą nuorūkomis, tad visą vasarą vykdys kampaniją „Nuorūka – ne braškė, vasara nekvepia“. Kampanijos metu ne tik primins visuomenei apie šiukšlinimo žalą gamtai, bet ir kvies nemokamai atsiimti atsakingam nuorūkų šalinimui skirtas tabakines.
Tęsdami gražią kasmetinę tradiciją, gegužės 17 d. Lietuvos ornitologų draugijos ornitologė E. Pakštytė su Tytuvėnų ekologe D. Pranskūniene vedė naktinę ekskursiją po Tyrulių pelkę Tyrulių bendruomenės žmonėms ir krašto svečiams. Šiuo renginiu buvo pažymėta ir NATURA 2000 diena.
Šiuo metu gamtos mylėtojus džiugina įvairūs paukščių garsai, o taip pat jau galima aptikti ir dar neskraidančių jauniklių. Bevaikštant gamtoje ar šalia savo namų, žmonės neretai randa ant žemės paukščių jauniklius, kurie dėl įvairių priežasčių jau palieka lizdą, tačiau dar nemoka skraidyti. Žinodami, jog jiems kelia pavojų įvairūs plėšrūnai – katės ar laukiniai gyvūnai, paukščiams neabejingi žmonės norėdami pagelbėti šiems, dar bejėgiais atrodantiems jaunikliams, neretai juos paima „savo globai“. Ir tai didžiausia, bet, deja, dar dažnai pasikartojanti klaida.
Gegužės 22 d. minima Tarptautinė biologinės įvairovės diena. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė būtent šią dieną Tarptautine biologinės įvairovės diena, 1992 metais pasirašytos Biologinės įvairovės konvencijos proga. Konvencija siekiama išsaugoti biologinę įvairovę ir užtikrinti darnų jos naudojimą.
Gegužės 21 d. Europos Sąjungoje (ES) minima NATURA 2000 diena. Šia diena siekiama priminti ES piliečiams apie neįkainuojamas gamtos vertybes, kurios visų mūsų bendru sutarimu saugomos šiose teritorijose, ir yra puikus žmogaus ir gamtos interesų darnos pavyzdys. Minėdami šią dieną žmonės parodo, kad jiems rūpi rūšių ir gamtinių buveinių išsaugojimas ateities kartoms.
Lietuvos ornitologų draugija (toliau – LOD) bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Biologinės įvairovės išteklių laboratorijos mokslininkais kviečia prisidėti prie 2024 metų paukščio – Mažosios musinukės (lot. Ficedula parva) stebėjimų.
Gegužės 11 d. minima Pasaulinė migruojančių paukščių diena. Jos tikslas – globaliu mastu atkreipti dėmesį į migruojančių paukščių ir jų buveinių apsaugos problemas. Dauguma Lietuvoje perinčių, tačiau šiltesniuose kraštuose žiemas leidžiančių paukščių jau sugrįžo ir džiugina mus savo pavasarinėmis giesmėmis.
Paminėti šiai svarbiai dienai, kiekvienais metais tarptautinės nevyriausybinės organizacijos siekia atkreipti dėmesį į vieną iš problemų, kurios iškyla paukščiams migruojant. Šiais metais dėmesys atkreipiamas į vabzdžius ir jų populiacijos nykimą, kuris daro įtaką paukščių būklei ar net lemia rūšių išlikimą.
Gegužės 1 d. minima Gegutės diena. Paprastoji gegutė arba tiesiog gegutė (lot. Cuculus canorus) – daugumai gerai pažįstamas paukštis, kuris lengvai atskiriamas dėl balso – kukavimo. Lietuvoje gyvena tik viena gegučių rūšis, Europoje – aptinkamos dvi, nors pasaulyje gegučių įvairovė ženkliai didesnė.
Šiais metais Lietuvos ornitologų draugija pirmąją pavienę gegutę fiksavo dar kovo pabaigoje Zarasų rajone, o balandžio pabaigoje, atšilus orams, palaipsniui stebimos jau visoje Lietuvoje.
Lietuvos ornitologų draugija šiais metais vykdys projektą „Pažinkime kartu žaliąsias miesto vertybes“– tai plačiajai visuomenei skirtas aplinkosauginio švietimo projektas, skirtas Lietuvos sostinės gyventojams ir svečiams atrasti, pažinti, o kartu ir prisidėti prie bioįvairovės išsaugojimo Vilniaus mieste. Dėl didelės medžių bei kitos augalijos gausos Vilnius vadinamas „žaliausia“ sostine Europoje. Nedaugelis senojo žemyno sostinių galėtų lygiuotis paukščių įvairove, čia priskaičiuota daugiau nei 100 perinčių paukščių rūšių, auga reti į Raudonąją knygą įrašyti augalai. Nors ir paukščiai užima svarbią bioįvairovės dalį, deja, organizuojant įvairius gamtinius renginius viešojoje erdvėje, skaitant paskaitas mokyklose, kolegijose ar universitetuose susidurta su didele žinių stoka. Taip pat daugelis nepažįsta augalų, vabzdžių ir žinduolių. Šią spragą galima užpildyti įrengiant gamtos takus, kurių pagalba vilniečiai ir miesto svečiai susipažintų su biologine įvairove.
