Nuo senovės kovo 10-ąją Lietuvoje švenčiama keturiasdešimties paukščių diena, simbolizuojantis paukščių parskridimas. Tikima, kad šią dieną į Lietuvą jau būna sugrįžę svetur žiemojusių 40 paukščių rūšių. Lietuvoje įsigalėjus krikščionybei ši šventė buvo pervadinta 40 šventų kankinių diena, IV a. atidavusių gyvybę už krikščionybės išpažinimą. Liturginę ir liaudišką šventę apibendrinus buvo sakoma, kad kankinių garbei atskrenda 40 paukščių.
Keletas įdomių faktų apie paukščius…
<!–[CDATA[Juodakalis naras gali panerti taip, kad vandens paviršius sujudinamas ne daugiau, kaip nuo kritusio lapelio Kragai ir narai dėl savotiškos kojų anomalijos negali pakilti nuo žemės. Didysis baublys gali apsimesti nendrėmis ir net siūbuoti, tarsi vėjas judintų nendrę. Didžiųjų baltųjų garnių patinų nugaros plunksnos vestuvių periode pailgėja ir nusileidžia užpakalyje lyg mantija….
Gegužės mėnesio pavadinimas kilo iš šį mėnesį ar kiek anksčiau užkukuojančios paukštės pavadinimo. Tiesa, dabar dažniau vartojamas kitas šios paukštės pavadinimas – ne gegužė, o gegutė. Mūsų protėviai švęsdavo gegutės dieną – dažniausiai pirmąją gegužės savaitę, tądien, kai pirmąsyk išgirsdavo gegutę kukuojant.
Šiems paukščiams išskirtinis dėmesys Lietuvoje buvo skiriamas prieš septynerius metus, 2002-aisiais, tačiau nuo to laiko šių paukščių būklė ne tik nepagerėjo, tačiau ir toliau blogėja. Remiantis visuomeninio monitoringo duomenimis bei LOD narių teikiama informacija, juodųjų gandrų populiacija per paskutinius du dešimtmečius sumažėjo 20 procentų ir naujausiais mokslinių tyrimų duomenimis Lietuvoje peri 650 – 950 porų. Tai kelia nerimą dėl šios rūšies būklės ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, kadangi Lietuvoje peri maždaug 10 procentų europinės populiacijos.
Buvo vykdomas 2001-2002 metais. Jį finansavo Danijos ornitologų draugija ir Danijos Vyriausybė. Jo svarbiausias tikslas – išbandyti būdus ir kelius kaip spręsti pavojingose vietose sukrautų gandralizdžių apsaugos problemą. Šio projekto aktualumą patvirtino visuomenės viešas susirūpinimas ant elektros perdavimo linijų stulpų sukrautų gandralizdžių likimu, nes tokių gandralizdžių šalyje nuolat daugėja. Elektros tinklus prižiūrinčios organizacijos dėl tokio gandrų elgesio patiria nemažus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Mat tiesioginį kontaktą su gandralizdžiu turintys laidai per kelerius metus dėl korozijos suyra ir gali nutrūkti. Tai kelia pavojų greta tokio gandralizdžio gyvenantiems žmonėms ir gyvūnams. Elektros tinklų specialistai turi reguliariai tikrinti potencialiai pavojingas vietas su gandralizdžiais ir šalinti susidariusius gedimus. Taip pat nustatyta, kad su elektros laidais besiliečiantis gandralizdis yra savotiškas elektros energijos „vartotojas” ir, esant drėgnam orui, gali sukelti trumpą jungimą. Apskaičiuota, kad vienas ant elektros laidų sukrautas gandralizdis nuolat „naudoja” beveik tiek pat elektros energijos, kiek viena 60 W galios elektros lemputė. Be to, šiuo metu elektros linijose dažniausiai naudojamų atramų konstrukcijos nėra pritaikytos išlaikyti iki kelių šimtų kilogramų sveriantį gandralizdį, todėl yra didelė tikimybė, kad ant senos atramos surautas lizdas su atrama gali nuvirsti (atramai nulūžus). Dėl minėtų priežasčių elektros tinklų specialistai yra nepatenkinti tuo, kad gandrai taip pamėgo jiems nepritaikytas „lizdavietes”, ir, vadovaudamiesi Elektros tinklų priežiūros taisyklėmis gali nuo veikiančių elektros linijų gandralizdžius numesti. Tačiau šiuo metu galiojantis gyvūnijos apsaugos įstatymas draudžia naikinti gandrų lizdus. Taigi šių teisinių aktų prieštaravimas sukelia savotišką konfliktinę situaciją, skirtingose barikadų pusėse pastatydamas aplinkosaugos specialistus ir energetikus. Šis LOD projektas ir turėjo tikslą numatyti kelius ir būdus kaip šias problemas Lietuvoje spręsti ir atlikti nedidelį ir nebrangų praktinį parodomąjį eksperimentą.
Projektas pradėtas vykdyti 1997 m. Jis svarbus ryšium su miškotvarkos darbais. Svarbiausias tikslas yra surinkti įvairius duomenis ir informaciją apie retų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą rūšių miško paukščių perimvietės bei tikslias lizdų lokalizacijos vietas. Tokia informacija aprūpinus Valstybinio miškotvarkos instituto specialistus, ruošiančius ūkinės veiklos miškuose projektus, galima geriau apsaugoti retas paukščių rūšis nuo miško darbų trikdymo, jų lizdų ir (arba) veisimosi buveinių sunaikinimo iškertant medžius su lizdais bei pakeičiant aplinką, kuri dėl ūkinės veiklos įtakos taptų veisimuisi visiškai nebetinkama.
IWSG (International Wader Study Group) kviečia prisijungti prie dirvinių sėjikų apskaitos Šiaurės Vakarų ir Rytų Europoje bei Rusijoje. Dauguma šalių šioje teritorijoje yra pasirašę tarptautinius susitarimus dėl dirvinio sėjiko apsaugos, tačiau tik nedaugelis yra atlikę išsamias šių paukščių apskaitas.
2009 metų gegužės 22 – 24 d. Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su Dubysos regioninio parko direkcija organizuoja 24 valandų paukščių stebėjimo maratoną „Dubysa 2009”.
Praeito šimtmečio antrojo dešimtmečio pabaigoje iškilųjį paukščių apsaugos Lietuvoje propaguotoją, mūsų šalies ornitologijos mokslo pradininką profesorių Tadą Ivanauską žavėjo kai kurių kitų kraštų paprotys organizuoti specialias visuomenines paukščių globos propagavimo akcijas. Dar 1920 m. rugsėjo 15 d. „Trimite” jis rašė apie Paukščių dienas, skirtas JAV mokyklose supažindinti su vietiniais paukščiais.
