Inkilo sukalimas yra tik viena darbo dalis, antras nemažiau svarbus uždavinys – teisingai jį iškelti. Inkilus galima kelti visur – miškuose, parkuose, soduose, tačiau pati inkilo iškėlimo vieta parenkama priklausomai nuo to, kam jie skiriami. Smulkiems uoksiniams paukščiams inkilus galima kelti visuose miškuose. Bukučiai užims tik pribręstančiuose ir brandžiuose mišriuose medynuose iškeltus inkilus. Varnėnams labiausiai tinka pamiškės, sodai, parkai.
Dauguma paukščių, išskyrus varnėnus, inkilų nevalo. Jie kasmet krauna naują lizdą ant senojo.
Kad įvairūs plėšrūnai netrikdytų perinčių paukščių ir inkilai ilgiau tarnautų, reikalinga jų apsauga. Pagrindiniai plėšrūnai, kenkiantys inkilų gyventojams yra katės, kiaunės, audinės, didieji geniai ir varniniai paukščiai.
Jei norite įsigyti kokybiškų inkilų, kreipkitės:
tel. nr. +370 (620) 31 338, el.paštas:
www.dariaus-inkilai.lt
Ornitologiniai takai
Žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje tapo tradicine ir jau šeštus metus iš eilės vykstančia Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva siekiant ne tik planuoti žiemojančių paukščių apsaugą, bet ir vertinant Vakarų Palearktikos vandens paukščių populiacijų gausą. Kiekvienais metais prie apskaitų prisijungia vis platesnis savanorių ratas, kurių dalyvavimas yra labai svarbus ir būtinas.
Apskaitos turi būti vykdomos 2016 metų sausio 9 – 21 dienomis, tačiau laikantis tarptautinio susitarimo reikia apskaitas atlikti sausio 15-17 dienomis. Taip pat sausio mėnesį Wetlands International / IUCN Duck Specialist Group (DSG) organizuoja rudagalvių ančių lyčių pasiskirstymo tyrimą (plačiau http://www.ducksg.org/activities/compoch/). Kadangi apskaitų metu papildomos informacijos suvesti nereikės, tiesiog prašome stebėtojų atkreipti dėmesį į rudagalves antis ir pagal galimybes nurodyti stebėtų ančių lytį stebėjimo anketoje.
Susidomėjusieji LOD įprastų paukščių gausos stebėsena (monitoringu) š.m. balandžio mėn. 25 dienos vakarą rinkosi Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje. Šiemet dėl visiems svarbių pavasario švenčių (Šv. Verbų ir Velykų) tradiciškai apie balandžio vidurį organizuojamą seminarą nukėlėme net į mėnesio pabaigą. Susirinko gausus entuziastų ir paukščių apskaitomis besidominčių būrys (net 21 dalyvis). Seminare dalyvavo net 9 nauji dalyviai, kurie, tikimės, artimiausiu metu papildys Įprastų paukščių gausos stebėsenos tyrėjų gretas.
LOD nariams talkinant kolonijinių vandens paukščių (kormoranų, pilkųjų garnių; rudagalvių, sidabrinių ir mažųjų kirų; upinių, mažųjų, juodųjų baltasparnių ir baltaskruosčių žuvėdrų) apskaita buvo atlikta 2001 metais. Apskaitos svarbiausias tikslas, užregistruoti kuo daugiau šių paukščių kolonijų. Tai turėjo taikomąją reikšmę, nes dalis šių paukščių yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, dalis rūšių turi būti saugoma pagal ES Paukščių direktyvos reikalavimus, tam tikslui steigiant paukščių apsaugai svarbias teritorijas. Tuo pačiu projekto organizatoriai pripažino, kad LOD narių aktyvumas buvo neplanuotai mažas.
Netrukus pasirodys naujas LOD žurnalo „PAUKŠČIAI“ Nr.21. Šiuo metu galite susipažinti su jo turiniu. Jame skaitysite: LOD informacija: Startuoja 9-asis „Gyvasis pavasaris”. P. Ignatavičius, G. Petkus. Kalėdinis paukščių stebėjimo maratonas. M. Ružauskas. Kovų stebėjimai Lietuvoje 2013 – 2014 metų žiemą. L. Šniaukšta. Lietuvoje žiemojančių vandens paukščių apskaitų rezultatai 2014 metais.
Tai gilių tradicijų pavasario šventė. Senoliai tikėdavo, kad, jei šią dieną parskrenda pempės, prasidės atšilimas. O jei ši diena giedra, tai bus pieningi metai. Šią dieną merginos šluodavo kiemus, pradėdavo tvarkyti tradicinius savo gėlių darželius, purendavo žemę. Kai kada šią dieną jau būdavo sėjamos vasarinės gėlės. Šių metais pirmosios pempės pastebėtos Klaipėdos ir Prienų raj. jau vasario viduryje, o iki mėnesio pabaigos jos matytos jau visoje Lietuvoje. Taigi, pempės patvirtino, jog ankstyvi šilti orai buvo ne gamtos išdaiga, o realiai prasidėjęs pavasaris.
