Šeštadienį, balandžio 2 d. Nemuno deltos regioniniame parke Lietuvos ornitologų draugija kartu su Nemuno deltos regioniniu parku organizavo renginį „Parskrenda paukščiai”. Renginyje dalyvavo apie 100 žmonių ir pirmieji pradėjo rinktis vos išaušus, dar 7 val. ryte. Prieš prasidedant ekskursijai susirinkusieji buvo supažindinti su gausiausiai šiuo metu sutinkamais sparnuočiais Nemuno deltoje bei jų atpažinimo subtilybėmis.
Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) ornitologų komanda atnaujino Europos Bendrijos svarbos perinčių ir migruojančių paukščių rūšių monitoringo metodikos. Jos parengtos pagal trišalę LOD, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) ir Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) sutartį, įgyvendinant Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšomis finansuojamą projektą „Rūšių stebėsenos (monitoringo) gebėjimų stiprinimas“. Tai kolektyvinis 11 patyrusių ornitologų, kuriuos subūrė LOD, darbas. LOD dėkoja autoriams, kuriems buvo duota nelengva užduotis parengti kiekvienos rūšies specifiką atitinkančias metodikas. LOD taip pat dėkinga saugomų teritorijų direkcijų specialistams, ne tik pateikusiems vertingų pastabų bei pasiūlymų, bet ir padėjusiems apibendrinti dabartinę jų praktinę patirtį, ypač, Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direktoriui Algiui Butleriui, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus pavaduotojui Eugenijui Drobeliui, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko Gamtos skyriaus vedėjui Tautgirdui Masiuliui bei vyriausiems specialistams Broniui Šablevičiui ir Gintarei Grašytei, Sartų regioninio parko vyriausiajai specialistei Daivai Norkūnienei.
Europos Komisijos parengtame „Baltijos plane“, kuriuo siekiame subalansuoti žuvų išteklių naudojimą ir Baltijos jūros ekosistemos išsaugojimą, yra numatytos būtinos priemonės, padėsiančios išvengti atsitiktinio jūros paukščių žuvimo žvejybos tinkluose. Deja, šiame plane pasigendama aiškių žuvų išteklių subalansuoto naudojimo saugiklių.
Balandžio 1 d. 13 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius) vyks paskaita, kurios metu sužinosite, kokie paukščiai gyvena Vilniaus pilių parkuose ir kitose mūsų sostinės vietose. Ornitologas Gediminas Petkus supažindins su strazdais, įvairių rūšių zylėmis, bukučiais, lipučiais, varnėnais, kuosomis ir kitais sparnuočiais.
Nemuno delta yra išskirtinė ir viena svarbiausių paukščiams teritorijų ne tik Baltijos šalyse tačiau ir Europos mastu. Poilsiui ir pasimaitinti pavasarį čia apsistoja šimtai tūkstančių sparnuočių. Iš jų išsiskiria gausūs vandens paukščių ir tilvikų būriai, okupuojantys visas užliejamas deltos pievas. Veisimosi metu Nemuno deltos pievos taip pat stebina savo sparnuočių įvairove ir išskirtine saugomų ir retų rūšių gausa.
Perinčių paukščių atlaso darbų sezonas įsibėgėjo. Ateinantis mėnuo – idealus laikas stebėti genius, pelėdas, vištinius ir daug kitų paukščių. Kad būtų smagiau rinkti duomenis, skelbiame varžybas!
Kovo 25 dieną Lietuvoje minimos Gandrinės, arba gandrų parskridimo diena. Manoma, kad būtent šią dieną sugrįžę gandrai, ant sparnų, uodegos ar pasparnėje, parneša ir baltąsias kieles, kurios kai kur liaudiškai „ledspiromis“ vadinamos. Tikėta, kad būtent nuo šios dienos pavasario žingsniai gerokai paspartėja, o iki šiol gandro dar nepamatę žmonės šį paukštį norėdavo pamatyti tik skrendantį.
Šiais metais pirmieji gandrai grįžo anksti – pirmosiomis kovo dienomis. Tačiau kol kas tai tik pirmieji pavieniai paukščiai, o masinio atskridimo dar laukiame. Prie savo namų pamatę lizde stovinti ar laukuose braidžiojanti gandrą galime būti tikri, jog pavasaris tikrai sugrįžo!
Ilgas valandas praleidai stebėdamas paukščius ir viską fiksavai nuotraukose arba užrašuose? Trauk juos iš stalčiaus ir viską suvesk į Lietuvos perinčių paukščių aplikaciją! Tavo stebėjimai pateks į ornitologijos istoriją!
Šį savaitgalį vyko net dveji Perinčių paukščių atlaso mokymai-diskusijos, kurių metu atlaso koordinatoriai dalijosi patirtinimi apie išvykų planavimą, atskirų paukščių rūšių stebėjimą, gausos nustatymą ir kitus metodinius klausimus. Taip pat aptarėme atlaso situaciją, apžvelgėme svarbiausias teritorijas, kuriose yra būtini stebėjimai norint 2017 metais Europos atlasui pateikti pilnus duomenis.
