Naujienos

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriais – Gamtos tyrimų centru (GTC) ir elektros skirstomųjų tinklų operatoriumi AB LESTO – sėkmingai užbaigė ES aplinkos finansinės programos „LIFE+” bei Lietuvos aplinkos ministerijos finansuotą projektą „Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“ (LIFE07 NAT/LT/000531). Remiantis projekto įgyvendintų veiklų rezultatais, buvo parengtas baltojo gandro apsaugos planas. Jame taip pat apžvelgta rūšies apsaugos būklė, ją reglamentuojanti teisinė bazė, rūšiai kylančios grėsmės, taip pat pasiūlytos baltųjų gandrų populiacijos Lietuvoje apsaugos priemonės. Baltojo gandro rūšies apsaugos planą aplinkos ministras patvirtino savo š.m. liepos 3 d. įsakymu Nr. D1-497.

Žalvarnis (Coracias garrulus) yra apytikriai kuosos dydžio labai spalvingas paukštis, savo išvaizda daugiau primenantis tropikų sparnuočius: suaugusių paukščių apdare vyrauja žalsva, melsva, juosva ir rusva spalvos, kurios ypač įspūdingai persilieja žalvarniams tuoktuvių metu vartantis ore. Peri uoksuose, drevėse, rečiau pastatų plyšiuose, tačiau noriai užima inkilus. Maitinasi žalvarniai atvirose buveinėse (dažniausiai pamiškėse), kur gaudo stambius vabzdžius ar net smulkius roplius. Deja., ši rūšis priskiriama globaliai nykstančių paukščių kategorijai. Jo populiacija sparčiai mažėja didesnėje rūšies paplitimo arealo dalyje – registruotas didesnis nei 20% jos nykimas per paskutinius dešimt metų.

Azijoje perintis, o žiemojantis Australazijoje čiurlys (angl. White-throated needletail, moksl. Hirundapus caudacutus) buvo pastebėtas Hario saloje, Jungtinės Karalystės šiaurėje. Paukščių stebėtojai būriais traukė per visą šalį, kad pamatytų retą svečią, kuris buvo užfiksuotas Jungtinėse Karalystėse tik penkis kartus nuo 1950 metų, o paskutinį kartą 1991 metais. Tačiau sužavėtų paukščių stebėtojų džiaugsmas tęsėsi neilgai, nes nelaimingas paukštis susidūrė su šalia esančia vėjo jėgaine ir žuvo.

Nors pasaulyje yra žinoma daugiau kaip 10 000 paukščių rūšių, bet jau virš 120 rūšių išnyko, o daugiau kaip 1200 gresia išnykimas. Šiais laikais atrodytų, kad yra žinomos visos išlikusios paukščių rūšys, nebent kokia dar būtų pasislėpusi džiunglių tankmėje. Tačiau yra kiek kitaip.

Pasibaigus Lietuvos ornitologų draugijos kartu su partneriais – Gamtos tyrimų centru ir elektros skirstomųjų tinklų operatoriumi AB LESTO – įgyvendintam ES aplinkos finansinės programos „LIFE+” bei Lietuvos aplinkos ministerijos finansuotm projektui „Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“ (LIFE07 NAT/LT/000531), buvo parengta populiari ataskaita visuomenei (angl. „Layman’s Report”).

Baltijos jūros priekrantė turi išskirtinę reikšmę ir biologinei įvairovei. Čia yra jūrinių ir praeivių žuvų rūšių jauniklių atsiganymo akvatorija, otų, plekšnių ir daugelio kitų žuvų rūšių nerštavietės bei svarbi migruojančioms žuvims, ypač lašišoms ir šlakiams teritorijos, kurių atstatymui buvo skirta daug pastangų Lietuvoje ir kitose Baltijos jūros regiono valstybėse.

JAV gamtinė Audiubono draugija (angl. National Audubon Society) paskelbė naujieną, kad paskutinių ekspedicijų metu Amazonės miškuose surasta penkiolika naujų, mokslui iki tol nežinomų paukščių rūšių. Paskutinis „masinis“ naujų paukščių aptikimo faktas žinomas iš 1871, t.y. prieš 140 metų, kuomet buvo aptikta 40 rūšių.

Malta ir toliau nepaliauja nemaloniai stebinti Europą, vykdydama nelegalią paukščių medžioklę, prisidengdama Europos Sąjungos paukščių apsaugos direktyva, leidžiančia šioje šalyje pavasarį ribotai medžioti paprastuosius purplelius bei putpeles. Jau pirmąją pavasarinės paukščių medžioklės savaitę Maltos paukščių apsaugos organizacija šalyje fiksavo masinį, visiškai neatitinkantį šios direktyvos reikalavimų, paukščių šaudymą. Deja, kol kas nesukontroliuojama pavasarinė paukščių medžioklė Viduržemio regione įtakoja ir mūsų šalyje perinčių tolimųjų migrantų, žiemojančių Afrikos kontinente, būklę, nes perskridimų metu jie krenta nuo medžiotojų rankos ne tik Maltoje, bet ir Kipre, Tunise, Egipte, kitose regiono šalyse.

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) siekdama efektyvios paukščių ir jų buveinių apsaugos, ypatingą dėmesį skiria Paukščiams svarbių teritorijų (PST) tinklo priežiūrai ir stebėsenai. Mūsų šalyje LOD išskyrė 89 tokias teritorijas, iš kurių 87 yra įtrauktos į pasaulinę duomenų bazę. Tačiau draugija neapsiriboja vien teritorijų išskyrimu. Vėliau yra siekiama jų teisinės apsaugos, vykdomi buveinių tvarkymo darbai, saugomų paukščių monitoringas ir pan. Tačiau vienas svarbiausių nevyriausybininkų pareigų yra visuomeninė kontrolė. Tuo tikslu iš organizacijos narių tarpo formuojamas svanoriškas PST prižiūrėtojų tinklas. Aktyvių draugijos narių dėka padėtis daugelyje teritorijų stebima jau dabar. Tai parodė šių metų įvykiai, kuomet neliko nepastebėti pažeidimai Reiskių Tyro pelkėje ar Vasaknų tvenkiniuose, buvo imtąsi priemonių apsaugant Paluknio pievas. Tačiau LOD sekretoriatas gauna pakankamai informacijos dar ne apie visas PST, todėl kviečiame draugijos narius aktyviau stebėti ten vykstančius procesus. Daugiau apie tokią veiklą galite paskaityti „Paukščiams svarbių teritorijų (PST) prižiūrėtojų veiklos vadove“, kuris platinamos visiems LOD nariams.

Lietuvos ornitologų draugija kartu su partneriais – Gamtos tyrimų centru ir elektros skirstomųjų tinklų operatoriumi AB LESTO – sėkmingai užbaigė ES aplinkos finansinės programos „LIFE+” bei Lietuvos aplinkos ministerijos finansuotą projektą „Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“ (LIFE07 NAT/LT/000531). Visa, projekto metu sukaupta ir ankstesnių metų tyrimų apibendrinta informacija apie Lietuvoje perinčius baltuosius gandrus pateikta išleistoje knygoje „Baltasis gandras Lietuvoje. Lizdų atlasas“. Gausiai iliustruotame leidinyje, be bendros informacijos apie rūšies biologiją ir ekologiją, perėjimo sėkmingumo statistiką, projekto metu įgyvendintas lizdų apsaugos priemones bei perinčios populiacijos paplitimo Lietuvoje ypatumus, pateikti išsamūs duomenys apie atskirose šalies savivaldybėse perinčių paukščių gausumą, teritorinį pasiskirstymą jose, atskirai pateikiant statistinius duomenis apie gandralizdžių sukrovimo vietą, atstumus tarp lizdų ir pan.