ES biologinės įvairovės strategijos tikslai nebus pasiekti esamu tempu iki 2030 m. 

Naujoje ataskaitoje, kurią parengė BirdLife Europe & Central Asia, atskleidžiama, kad ES šalys nesilaiko įsipareigojimų pasiekti ES tikslus sustabdyti ekosistemų nykimą ir pradėti jų atstatymą iki 2030 m. ES šį tikslą nustatė beveik prieš penkerius metus, savo „2030 m. biologinės įvairovės strategijoje“, kuri yra svarbi ES Žaliojo kurso dalis.

Strategija siekia nukreipti Europos biologinę įvairovę atsigavimo keliu ir apima konkrečius veiksmus bei įsipareigojimus. Nors buvo pasiekta reikšmingų laimėjimų, tokių kaip ES gamtos atkūrimo įstatymas – pirmasis tokio pobūdžio įstatymas, skirtas gamtos atkūrimui viso žemyno mastu, – bendras progresas buvo lėtas. Esamu tempu ES nepasieks savo tikslų iki 2030 m.

BirdLife ataskaita išsamiai analizuoja dabartinę Europos biologinės įvairovės tikslų įgyvendinimo būklę. Joje apžvelgiama, kokių veiksmų ES ėmėsi, kurie buvo atidėti, ir kur įgyvendinimas visiškai sustojo arba buvo visiškai atsisakyta. Taip pat vertinama sprendimų priėmėjų vaidmenį lėtame progresavime. Palyginus konkrečius veiksmus, kurių buvo imtasi nuo 2020 m., su BirdLife 2019 m. rekomendacijomis – pateiktomis strategijos rengimo metu – ataskaita atskleidžia, kiek dar reikia nuveikti, kad būtų pasiekti ES biologinės įvairovės įsipareigojimai.

Pagrindinės BirdLife ataskaitos išvados:

1. Gamtos atkūrimo įstatymas nustato viltingą kryptį, tačiau jo įgyvendinimas yra būtinas sėkmei pasiekti. Gamtos atkūrimo įstatymas suteikia svarbų pagrindą ES biologinei įvairovei, siekiant atkurti 20 % sausumos ir jūros iki 2030 m. ir visas ekosistemas, kurioms reikia atkūrimo, iki 2050 m. Tačiau jo poveikis priklauso nuo tinkamo įgyvendinimo ir finansavimo.

2. Biologinės įvairovės krizė gilėja, nes ES pažanga yra minimali. Biologinės įvairovės praradimo tempas toliau auga, o svarbūs išsaugojimo tikslai tiek buveinių, tiek rūšių atžvilgiu bus praleisti. Be tvirtesnių įsipareigojimų iš valstybių narių, griežtesnio įgyvendinimo ir pakankamų išteklių, ES tikrai nepasieks biologinės įvairovės tikslų iki 2030 m. ir toliau bus skatinama klimato krizė.

3. Finansavimo trūkumai trukdo biologinės įvairovės veiksmams. ES dar nesugebėjo įvykdyti savo pažado kasmet skirti 20 milijardų eurų biologinei įvairovei, o išsaugojimo pastangos priklauso nuo įvairių, nepakankamų ir dažnai neteisingai nukreiptų lėšų. Žalingos subsidijos ir toliau kenkia teigiamam išsaugojimo ir atkūrimo poveikiui. Be to, ES nesiruošia skirti 10 % savo biudžeto biologinės įvairovės tikslams 2026 ir 2027 m., nepaisant įsipareigojimo tai padaryti ilgalaikiame biudžete. Šiuo metu nėra jokios sistemos ES biudžete, kuri automatiškai užpildytų šias spragas. Dabartiniai gamtos išsaugojimo fondai, kurie apima tik 1 % ES biudžeto 2021–2027 m., yra nepakankami, kad būtų išspręsta krizės apimtis. Pagal Europos Komisijos tyrimą, finansavimo trūkumas iki 2030 m. sudaro maždaug 20 milijardų eurų per metus.

4. Esama žemės ūkio sistema įkalina ES pavojingame status quo. ES žemės ūkio sistema yra pagrindinis biologinės įvairovės praradimo veiksnys, įkalindama ūkininkus nesustojamose tvarumo nepasiekiančiose praktikose. Nors kai kurie žingsniai buvo padaryti siekiant skatinti ekologišką žemės ūkį, apsaugoti žiedadulkes ir mažinti pesticidų naudojimą, neseniai įvykę politiniai pokyčiai – ypač bendrosios žemės ūkio politikos silpninimas – atėmė šiuos laimėjimus.

5. Jūrų ekosistemos yra rimtai nepakankamai apsaugotos. Europos jūrų ekosistemos susiduria su rimtomis grėsmėmis, o mažiau nei 1 % jūrų apsaugos teritorijų (JAT) yra griežtai apsaugotos. Netinkamas valdymas ir nenutrūkstantys neskaidrūs veiksmai kelia grėsmę šių svarbių jūrinių aplinkų išsaugojimui.

Susipažinti su pilna BirdLife ataskaita galite čia

2024-11-21