Lietuvos ornitologų draugija: vėjo jėgainės negali būti statomos miškuose ir kitose teritorijose, kurios yra svarbios gamtos apsaugai

Lietuvos ornitolgų draugija lenkų žurnale „Las Polski” išsakė savo poziciją apie vėjo jėgaines miškuose.

Pateikiame komentarą lietuvių kalba:

Lietuvos Respublikos teisės aktai aiškiai apibrėžia, kad miškuose statyti vėjo energijos jėgainių (VEJ) negalima (LR Miškų įstatymas, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ir kt.). Nepaisant to, kartais pasigirsta bandymų lobistiškai keisti šį reguliavimą, siekiant sudaryti išimtis. Tačiau Lietuvos ornitologų draugija (LOD), laikosi nuoseklios pozicijos, kad miškai neturėtų būti vieta, kur vystomi vėjo ir saulės elektros energijos parkai projektai. Maža to, poveikio aplinkai vertinimo (PAV, angl. EIA – Environment Impact Assessment) procedūrų metu yra reikalaujama, kad planuojamos VEJ būtu statomos ne mažesniu nei vienos VEJ aukštis atstumu nuo miško pakraščio. Tuo būdu VEJ Lietuvoje negali būti statomos nei miško paskirties žemėje, nei prie pat miško. Tokia LOD nuostata grindžiama ne vien teisiniais ribojimais, bet ir suprantant, kad miškai yra svarbūs kaip buveinė VEJ jautrioms rūšims, tokioms kaip miškuose gyvenantys, bet pamiškėse besimaitinantys tiek plėšrieji paukščiai, juodieji gandrai, pelėdos ir kt., tiek VEJ poveikiui jautrūs šikšnosparniai. Galiausiai, miškai ir jų pakraščio ekotonas yra viena didžiausių Lietuvos gamtinių vertybių, svarbi visai biologinei įvairovei.

Miškai yra sudėtinga ekosistema, kuri užtikrina klimatinių sąlygų stabilumą, saugo dirvožemį nuo erozijos, valo orą, kaupia anglį, teikia žmonėms rekreacines bei kitas ekosistemų paslaugas. Be to, kaip jau minėjome, jie yra gyvybiškai svarbios buveinės daugeliui saugomų ir nykstančių rūšių, ypač paukščiams ir šikšnosparniams. Vėjo jėgainių statyba tokiose teritorijose didintų miškų fragmentaciją, lemtų miško buveinių ploto mažėjimą, trikdytų natūralius gamtinius procesus, komplikuotų saugomų ir nykstančių rūšių apsaugą, kas turėtų ilgalaikes ir sunkiai atitaisomas pasekmes.

Svarbu pabrėžti, kad pati vėjo jėgainių infrastruktūra miškuose nėra tik pavienės VEJ konstrukcijos klausimas. Tokiems atsinaujinančios energetikos projektams reikia naujų privažiavimo kelių, statybų aikštelių, elektros linijų tiesimo. Visa tai reiškia papildomą miško kirtimą ir jo buveinių niokojimą. Todėl tikroji žala būtų gerokai didesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Taip pat norime paminėti, kad Lietuvoje VEJ plėtra draudžiama ne tik miškuose ir jų pakraščiuose, bet ir nacionalinėse saugomose teritorijose (nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, gamtiniuose rezervatuose, Paukščių apsaugai svarbiose teritorijose (angl. SPA)), Baltijos pajūrio ir Kuršių marių rytinės  pakrantės zonose, perinčių saugomų ir nykstančių paukščių (kuriems VEJ kelia pavojų dėl susidūrimų) artimoje veisimosi aplinkoje.

Lietuvos ornitologų draugija pritaria atsinaujinančios energetikos plėtrai kaip būtinybei, padedančiai mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir kovoti su klimato kaita. Tačiau ši plėtra negali vykti gamtos sąskaita – ji privalo būti tvari, atsižvelgianti į pažeidžiamas ekosistemas, jautriausias biologinei įvairovei teritorijas, ir saugomų rūšių apsaugos poreikį.

2026-03-10