Lietuvoje migruojančios gervės nėra trumpalaikis svečias

Iš tikrųjų, dalis šiauriniuose Europos regionuose perinčių gervių tranzitu perskrenda Lietuvą. Mūsų krašte apie tai sužinome girdėdami traukiančių paukščių skardžius balsus, kurie gerai girdimi ir tamsiu metu, arba akimis palydėdami dideliame aukštyje (dažnai daugiau nei kilometro) traukiančius gervių būrius. Tačiau gervių migracijų kelyje Lietuva yra žymiai svarbesnė, nei „statistinis“ sausumos plotas, virš kurio į žiemavietes skrenda įvairios paukščių rūšys. Būtent kasmet besiformuojančios gervių sankaupos, pasižyminčios jose registruojamų paukščių gausa, nulėmė gamtosauginio statuso suteikimą atskiroms gamtinėms teritorijoms – Novaraisčio, Tyrulių, Sulinkių durpynams. Gausūs gervių būriai kasmet apsistoja ir Žuvinto rezervate bei Nemuno deltoje. Tačiau jų neaptiksime Čepkelių raiste, didžiosiose Aukštaitijos pelkėse. Tai matomai siejama su ne tokiomis palankiomis mitybinėmis sąlygomis, kaip Suvalkijoje ar Vidurio Lietuvoje, nes gervės tik nakvoja pelkėse, o dienos metu pasklinda po aplinkinius laukus maitintis (dažnai keliasdešimt kilometrų atstumų nuo nakvynės vietų), tuo sudarydamos rūpesčių vietos ūkininkams.

 

 

 

Taigi, ar tikrai, kaip buvo teigiama žiniasklaidoje, Lietuva yra tik trumpalaikė migruojančių gervių būrių „stotelė“. Dabartiniai Lietuvos ornitologų draugijos narių vykdyti tyrimai akivaizdžiai parodo, jog tiek šalyje perėjimo metu sutinkamų, tiek tranzitu atskrendančių migrantų sankaupos tam tikrose didesnėse šalies šlapžemėse formuojasi jau rugpjūčio mėn. Čia gervės prieš ilgesnį kelią apsistoja keliems mėnesiams ir išskrenda į žiemavietes tik spustelėjus rimtesniam šaltukui. 

 

Taigi, migruojančios gervės Lietuvoje tikrai nėra trumpalaikis (vienos nakties) svečias. Šiaurėje perintys paukščiai  čia suranda tinkamas maitinimosi sąlygas, kuomet jų gimimo vietose susiformuoja žiemiški orai. Ne paslaptis, jog ir „lietuviškos“ gervės (ypač neperiantys individai), kurios visą vasarą laikosi didesnėse šlapžemėse, rudens mėnesiais užsibūna kartu su migruojančiais individais. Jos nuo migrantų skiriasi tuo, jog dienos metu dažnai neskrenda maitintis į aplinkinius laukus, o visą laiką būna pasirinktoje teritorijoje. Tuo tarpu trumpalaikiai atskirų, tranzitu Lietuvą praskrendančių būrių apsistojimai laukuose yra daugiau išimtis nei taisyklė.

 

 

 

Jau keli dešimtmečiai rudeninės migracijos metu keliose Lietuvos vietose formuojasi tarptautinės svarbos praskrendančių gervių sankaupos, kuriose kasmet registruojama daugiau nei tūkstantis individų. Tokių vietų nėra daug – keli išeksploatuoti durpynai ir didesni pelkių masyvai. Tarptautinės svarbos sankaupos Lietuvoje paskutinį dešimtmetį formuojasi Tyrulių, Sulinkių, Novaraisčio bei gretimuose durpynuose. Ypač skaitlingos gervių sankaupos taip pat registruojamos Žuvinto biosferos rezervate bei Nemuno deltoje, kiek mažiau paukščių Mūšos Tyrelio pelkėje. Šios sankaupos išsilaiko iki pirmųjų didesnių šalnų, kurios sukausto šlapynių vandenis.  Tuomet paukščiai palieka Lietuvą ir traukia į piečiau esančius kraštus. 

 

 

M. Čepulio nuotrauka