birdlife.lt - Mes dirbame paukščiams ir žmonėms

Kviečiame į renginį „Žalia varna 2021“

Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į ne tik Lietuvoje, bet ir globaliai nykstančius paukščius, supažindinti bei skatinti tiesiogiai dalyvauti įgyvendinant Lietuvos ornitologų draugijos vykdomas žalvarnių apsaugos priemones, kviečiame į 2021 m. liepos 23 d. - 25 d. vyksiantį renginį „Žalia varna 2021“.

Lietuvos ornitologų draugijos penkioliktus metus iš eilės organizuojamas renginys „Žalia varna“ vyks miškingose Druskininkų apylinkėse, ant Ašarėlio ežero kranto. Šio renginio dalyviams amžius ir paukščių stebėjimo patirties cenzas netaikomas – visi norintieji dalyvauti yra laukiami šeštadienį, liepos 24 dienos ryte stovyklavietėje prie Ašarėlio ežero. Tikslias nuorodas į stovyklavietę rasite nuo šio kelio. Organizatoriai stovyklą ruoš iš vakaro, todėl norintys bus mielai laukiami penktadienio vakare liepos 23 d.

PRELIMINARI PROGRAMA

Liepos 23 d., Penktadienis

17.00 - 22.00

Stovyklos parengimas renginio dalyvių įsikūrimui, laisva vakarinė programa. Anksčiau atvykusių dalyvių registracija.

Liepos 24 d., Šeštadienis

09.00 - 10.00  

Dalyvių registracija stovyklavietėje prie Ašarėlio ežero

10.00 - 10.30  

„Žalia varna“ programos pristatymas, veiklų pasiskirstymas

10.30 - 17.30  

Žalvarnių paieškos Druskininkų apylinkėse bei žieduotų paukščių identifikavimas;

Paukščių stebėjimo žaibo turnyras;

Kitos veiklos.

17.30 - 19.00  

„Aštriausios akies“ (teleskopų) varžybos

19.00 – 19.30  

Veiklų ir varžybų rezultatų suvedimas

19.30 – 20.30   

 Laisvas laikas

20.30 – 21.30   

Vakarienė (organizatoriai pavaišins grilio dešrelėmis su daržovėmis). Bendravimas prie laužo

21.30 - 23.00  

Vakarinė programa: 
-   Veiklų rezultatų pristatymas ir aptarimas;

-   Apdovanojimai;

-   Pranešimas „Žalvarnių būklė Lietuvoje ir Europoje“ (LOD narys L. Šniaukšta);

23.00 - ...

Gamtos filmų peržiūra / laisvas laikas

Liepos 25 d., Sekmadienis

10.00  

Stovyklos sutvarkymas, uždarymas, dalyvių išvykimas . 

PASTABA. Programa gali nežymiai keistis priklausomai nuo oro sąlygų ir kt. aplinkybių.

Nepamirškite pasirūpinti repelentais (specialiomis priemonėmis nuo uodų (ir mašalų!). Gyvensime palapinėse, todėl pasirūpinkite, kad neliktumėte be stogo ir šiltos „lovos“. Alkiui ir troškuliui numalšinti taip pat reikės kažką rasti savo krepšiuose. Renginio organizatoriai šeštadienį vakare pavaišins grilio dešrelėmis su daržovėmis ir arbata. 

Prašome atsivežti savo puodelį arbatai, lėkštę ar dubenėlį maistui ir įrankius. Stenkimės nenaudoti vienkartinių (ypač plastikinių) indų, taip išvengsime papildomų, perdirbimo reikalaujančių atliekų ir tausosime gamtą.

RENGINIO METU UŽ NEPILNAMEČIŲ VAIKŲ SAUGUMĄ ATSAKINGI JŲ TĖVAI!

Žalvarnis (Coracias garrulus). Laimono Šniaukštos nuotrauka

Kilus neaiškumams kreiptis į LOD sekretoriatą: lod@birdlife.lt, tel.: (8 5) 213 0498 arba mob. Tel. nr. 861613348 (Gediminas Petkus)

Metodinis analitinis centras 

Žalvarnis – paukštis, įsikuriantis buvosiose miško gaisravietėse

Žalvarnis, išskirtinė ne tik Lietuvos, bet ir Europos retenybė. Jų Lietuvoje peri vos apie dešimt porų, paprastai aptinkami Dzūkijoje, sausuose retuose pušynuose. Žalvarnis yra senovinė ir labai konservatyvi paukščių rūšis, siejama su pusiau atviru mišriu kraštovaizdžiu, įskaitant neintensyvaus tradicinio ūkininkavimo laukus, retus miškus su plynėmis. Kadaise buvęs gerai pažįstamas Lietuvos kaimo žmonėms, dabar šis paukštis yra ties išnykimo riba.

Kodėl žalvarniai, kuriuos galima vadinti polifagais (mintantys įvairiais vabzdžiais net ir smulkiais ropliais ar mažais žinduoliais), taip sparčiai nyksta? Mokslininkai įvardija įvairias priežastis: tai intensyvėjanti miškininkystė, didėjantis buveinių homogeniškumas, pievų nykimas, insekticidų naudojimas, atvirų plotų užžėlimas krūmais, mišku, o kur dar pavojai ir kliūtys migruojant.

Mūsų kraštuose žalvarniui patinka reti pušynai su žema samanų, kerpių ir nykštukinių erikinių krūmokšnių danga. Jiems įsikurti reikalingi juodųjų ir žaliųjų meletų iškalti uoksai, o tai reiškia, kad intensyvus miškų ūkinis naudojimas šalinant negyvą medieną ir medžius su mikrobuveinėmis, tradicinio neintensyvaus ūkininkavimo ir sodybų nykimas, buvusių atvirų plotų apžėlimas mišku ir ugnies pažaidų miške eliminavimas yra pragaištingi žalvarniui.

Ugnies pažaida nuo seno būdinga sausiems kerpiniams bei vakarų taigos pušynams. Šiose buveinėse natūralūs ar žmogaus sukelti gaisrai istoriškai formavo retus medynus su senais stambiais medžiais, negausia žoline danga ir saulėtomis atviromis aikštelėmis. Tokie medynai ne tik suteikia perėjimo vietas, bet yra labai mėgstamos vabzdžių, kuriais minta žalvarniai.

Žalvarnis yra medžiotojas, kuris tupi ir laukia grobio, todėl jam svarbu ne tik maisto pasiūla, bet ir tykojimui tinkamos vietos (šakos, seni pavieniai medžiai, net ir elektros stulpai) bei aplinkinė augmenija. Žalvarniai maitinasi šalia atvirų miško aikštelių ar kirtaviečių tupėdami ant šakos ir nuo jos gaudydami pasirodžiusį vabzdį. Jei žolė per tanki, užauga per aukšta, žalvarniui sunkiau sugauti grobį. Pastebėta, jog žalvarniai linkę rinktis buvusias gaisravietes, kuriose gausu termofilinių vabzdžių rūšių. Sumažėjus termofilinių vabzdžių kiekiui ar užaugus kirtavietėje sodintiems medžiams, žalvarniai iš tos vietos pasitraukia.

Saugant žalvarnius, uoksų trūkumą bandoma kompensuoti inkilais, tačiau to neužtenka, jei nėra tinkamos mitybinės bazės. Todėl vis geriau suprantama, kad miškininkystė gali būti vykdoma imituojant natūralias ugnies pažaidas – taikant kontroliuojamą miško paklotės deginimą.

Žalvarniai jau visiškai išnyko Slovakijoje ir Slovėnijoje, nuo 2011 metų nebeperi Estijoje, o medžiais apaugusių ganyklų praradimas yra viena iš pagrindinių žalvarnio išnykimo priežasčių Saremos saloje. Ne geresnė padėtis ir Baltarusijoje – ten 2016 m. duomenimis peri tik 10-20 porų. Tiek pat žalvarnių skaičiuojama ir Latvijoje, kur šie paukščiai vis dar peri smėlėtuose atviruose pušynuose Garkalnės savivaldybėje. Svarbu tai, jog šiuose miškuose yra karinių poligonų, kuriuose vykdoma veikla padeda palaikyti pusiau atvirą kraštovaizdį bei užtikrina dirvožemio ir augalijos pažaidas. Tose teritorijose kelerius metus vykdytas LIFE projektas „Birds in Adazi“ koncentravosi į žalvarniams ir kitiems nykstantiems paukščiams tinkamų buveinių palaikymą, taikant kontroliuojamo deginimo priemonę vakarų taigos miškų bei viržynų buveinėms. Šiuo metu geriausia žalvarnių populiacijos būklė yra Vengrijoje, kur jau ne vienerius metus vykdomi specialūs projektai jų skaitlingumui pakelti.

https://vstt.lrv.lt/lt/naujienos/zalvarnis-paukstis-isikuriantis-buvusiose-misko-gaisravietese

 


Reti stebėjimai

2021-09-22
Strix nebulosa LOFK
2021-09-21
Apus apus
2021-09-21
Luscinia svecica svecica
2021-09-20
Circaetus gallicus
2021-09-19
Anthus petrosus
2021-09-18
Apus apus
2021-09-18
Podiceps auritus
2021-09-14
Falco vespertinus
2021-09-07
Coracias garrulus
2021-09-12
Tadorna tadorna