Kovo 28 d. Kaune įvyko LOD visuotinis narių susirinkimas
Kovo 28 d. Kaune vyko Lietuvos ornitologų draugijos visuotinis narių susirinkimas. Renginio metu aptarti svarbiausi draugijos veiklos klausimai, pristatyti naujausi tyrimai ir diskutuota aktualiomis gamtosaugos temomis. Susirinkime dalyvavo 45 nariai, dar 47 balsavo elektroniniu būdu. Iš viso šiais metais iki Visuotinio susirinkimo buvo registruoti 294 nariai.
Susirinkimo pradžioje LOD direktorius Liutauras Raudonikis pristatė darbotvarkę, akcentuodamas svarbiausius klausimus – ataskaitų tvirtinimą, veiklos krypčių aptarimą bei garbės nario rinkimus. Susirinkimo pirmininku vienbalsiai išrinktas Laimonas Šniaukšta, o sekretoriumi Arūnas Čerkauskas.
Vėliau pristatytos 2025 metų Draugijos veiklos ir finansinė ataskaitos, kurias pateikė L. Raudonikis, o finansinės ataskaitos įvertinimą pristatė LOD Kontrolės komisijos narys Ramūnas Žydelis. Buvo konstatuota, kad Draugijos finansinė veikla yra skaidri ir atitinka teisės aktų reikalavimus. LOD valdybos veiklą apžvelgė jos pirmininkas L. Šniaukšta, taip pat pristatytos 2026 metų veiklos kryptys. Diskusijų metu aptarti duomenų rinkimo sistemų vystymo, ornitologo eksperto apibrėžimo bei rūšių apsaugos klausimai. Visos ataskaitos ir veiklos kryptys buvo patvirtintos vienbalsiai.

LOD garbės nariu išrinktas Bronius Šablevičius, įvertinus jo nuopelnus ornitologijai ir aplinkosaugai. Tai gamtos mokslų daktaras, ilgametis Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotojas, reikšmingai prisidėjęs prie paukščių tyrimų Lietuvoje. Tyrinėjo erelio žuvininko veisimąsi, ekologiją ir apsaugą, taip pat ilgus metus vykdė lutučių stebėjimus. B. Šablevičius paskelbė apie 350 mokslo ir populiarinamųjų straipsnių, yra knygos „Lututė: gyvenimas drevėje“, paremtos dešimtmečius trukusiais tyrimais, autorius.
Nuotraukos šaltinis: https://www.vle.lt/straipsnis/bronius-sablevicius/
Susirinkimo metu taip pat paskelbta, kad 2026 metų paukštis – dryžagalvė kryklė. Taip pat buvo pagerbti aktyviausi žiemojančių vandens paukščių apskaitų dalyviai.
Antroje dienos dalyje vyko pranešimai ir diskusijos. R. Žydelis pristatė naujausias paukščių tyrimų tendencijas naudojant telemetriją, pabrėždamas sparčią technologijų pažangą ir galimybes tirti vis smulkesnes paukščių rūšis. L. Raudonikis aptarė 2025 m. paukščių stebėsenos rezultatus, akcentuodamas, kad dauguma agrarinio kraštovaizdžio indikatorinių rūšių ir toliau nyksta. 2025 m. pradėtos įprastų miško paukščių apskaitos, siekiant ateityje nustatyti įprastų miško paukščių indeksą. Susirinkimo dalyviai buvo kviečiami prisijungti prie ĮPGS apskaitų ir pakviesti į gyvus mokymus apie apskaitų metodiką.
Daug dėmesio sulaukė panelinė diskusija „Kariniai poligonai ir biologinė įvairovė – konfliktas ar galimybė?“, kurią moderavo žurnalistė Vaida Pilibaitytė. Diskusijoje dalyvavę skirtingų sričių ekspertai aptarė karinių teritorijų poveikį gamtai, galimas grėsmes ir kartu atsiveriančias galimybes biologinei įvairovei. Pabrėžta, kad poligonai gali būti svarbios buveinės tam tikroms rūšims, tačiau būtinas atsakingas planavimas, veiklų derinimas su jautriais laikotarpiais bei kompensacinių priemonių taikymas. Taip pat akcentuota bendradarbiavimo tarp institucijų svarba.
Susirinkimo pabaigoje vyko diskusija su nariais: aptarti praktiniai paukščių apsaugos klausimai, tarp jų – paukščių žūtys atsitrenkus į stiklines konstrukcijas ir galimos prevencinės priemonės. Taip pat diskutuota apie baltojo gandro, kaip nacionalinio paukščio, statusą. Sutarta, jog nacionalinio paukščio rūšies keisti nereikia.
Dėkojame visiems dalyvavusiems ir balsavusiems nuotoliniu būdu!
2026-04-01












