Kaip apsaugoti Lietuvos pajūryje žiemojančius paukščius nesumažinant žvejybos apimčių?
Žvejybiniuose statomuose tinkluose, tinklaičiuose ir ūdose pasaulyje kasmet žūsta milijonai vandens paukščių. Didelė jūrinių paukščių priegauda yra ir Baltijos jūroje, kur kasmet žūva iki 76000 paukščių. Ši problema aktuali ir Lietuvos priekrantėje, kur intensyviai žvejojama statomais tinklaičiais. Šie tinklai dažniausiai gaminami iš plono nailoninio valo, todėl jų nematydami nemažai nardančių vandens paukščių įsipainioja ir žūva. Tai yra tik viena iš žinomų svarbių grėsmių nykstantiems vandens paukščiams, tačiau labai suvaldoma efektyviai bendradarbiaujant skirtingoms interesų grupėms.
Siekdama spręsti šią problemą Lietuvos ornitologų draugija vasario 11 dieną Klaipėdoje suorganizavo bendrą pajūrio žvejų, juos vienijančių asociacijų atstovų, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų atstovų, saugomų teritorijų direkcijų darbuotojų, mokslininkų ir ornitologų pasitarimą. Pasitarimas surengtas įgyvendinant tarptautinį projektą, skirtą paukščių priegaudos žvejybos tinkluose mažinimui, kurį finansuoja fondas „Segre“. Pasitarimo pradžioje apžvelgus paukščių priegaudos statomaisiais tinklaičiais problemos mastus Baltijos jūroje ir pasaulyje, Rory Crawford, atstovaudamas tarptautinę paukščių apsaugos organizaciją BirdLife International susirinkusius supažindino su potencialais sprendimo būdais. Pasaulyje jau yra surasta ir praktiškai taikoma keletas paukščių žuvimo mažinimo būdų, taikomų tokiems žvejybos įrankiams kaip ūdos. Tačiau Baltijos jūroje žvejojama statomaisiais tinklaičiais, kuriuose žūvančių jūrinių paukščių efektyvūs priegaudos sumažinimo būdai vis dar nėra surasti.
Pasitarime dalyvavęs Algirdas Klimavičius iš Aplinkos ministerijos pristatė egzistuojančią ir potencialią Lietuvos priekrantės žvejybos kontrolės sistemą, atsižvelgiant į jūrines saugomas teritorijas ir priegaudai jautrias paukščių rūšis. Žvejybos apribojimai saugomose teritorijose paukščių žiemojimo ir migracijos laikotarpiais kol kas yra vienintelis bandymas spręsti priegaudos problemą mūsų pajūryje, tačiau tai sukelia žvejų pasipriešinimą.
Gintarė Zajankauskaitė iš Žemės ūkio ministerijos supažindino su finansinėmis Europos žuvininkystės fondo galimybėmis, kurios artimoje ateityje galės būti naudojamos konkretiems žvejybos priemonių tobulinimams ir paukščių priegaudos sumažinimui.
Žvejybiniuose tinkluose atsitinkinai žūvantys paukščiai sukelia problemų ir patiems žvejams, nes supainioja tinklus, kas apsunkina tinklų iškėlimą, sumažina žuvų laimikius. Taigi, net moliuskais, o ne tik žuvimis mintantys vandens paukščiai nėra mėgstami. Šiame kontekste Julius Morkūnas iš Lietuvos ornitologų draugijos pristatė projektą “Jūrinių paukščių priegaudos mažinimas Europoje”, kurio metu bendradarbiaujant su pajūrio žvejais siekiama surasti tinkamiausių paukščių apsaugos priemonių žvejojant būtent statomaisiais tinklaičiais ir nemažinant žvejybos apimčių Lietuvos pajūryje. Ornitologų draugija jau yra pradėjusi duomenų rinkimą ne tik apie paukščių priegaudą, bet ir apie žuvų laimikius įprastuose ir modifikuotuose žvejybos tinkluose. Būtent modifikuojant žvejybos įrankius įmanoma žvejoti, nesukeliant grėsmės vandens paukščiams ir nepatiriant nuostolių dėl žvejybos draudimo ar apribojimo.
Esama situacija su žiemojančiais jūriniais paukščiais per 15 metų laikotarpį stipriai pasikeitė, žiemojančių jūrinių paukščių kiekis drastiškai sumažėjo: kai kurių rūšių iki beveik 70% (sibirinės gagos populiacija Baltijos jūroje sumažėjo 66,4 proc., ledinės anties – 65,4 proc., nuodėgulės – 55,5 proc.). Be to, pasikeitė jų rūšinė sudėtis, todėl šiuo metu taikomi žvejybos draudimai ne visada yra efektyvus būdas apsaugoti žiemojančius paukščius. Bet norint išaiškinti ar šie draudimai vis dar atlieką savo funkciją, ir ar verta juos taikyti naujai steigiamose teritorijose, ar nereiktų jų keisti priklausomai nuo esamos situacijos reikalinga surinkti duomenis apie šiuo metu vykstančius paukščių sugavimo mastus. Esamos paukščių priegaudos statomaisiais tinklaičiais situacijos išsiaiškinimui būtinas žvejų pasitikėjimas n
e tik projektą vykdančia Lietuvos ornitologų draugija, mokslininkais, bet ir aplinkos apsaugos bei žvejybą reguliuojančiomis institucijomis. Iki šiol žvejai nepranešdavo apie atsitiktinai sugautus paukščius, to nebuvo iš jų prašoma. Susirinkime dalyvavę aplinkos ministerijos atstovai pabrėžė, kad žvejai, pranešę apie paukščių priegaudą ir parplukdę nelaimėlius į krantą, tikrai nėra ir nebus baudžiami, o realios situacijos išaiškinimas pasitarnautų ir palankiam pačios žvejybos reguliavimui. Susirinkimo metu buvo bendrai pritarta ieškoti geriausių selektyvių žvejybos būdų, kad būtų sumažinta paukščių priegauda ir dėl to stipriai nenukentėtų žvejybos laimikiai.
Artimiausioje ateityje žvejai bus prašomi bendradarbiauti – pranešti apie atsitiktinai tinkluose žuvusius paukščius, nurodant tikslią datą, vietą, gylį, tinklo parametrus, paukščio rūšį bei kitą papildomą informaciją, pavyzdžiui, žieduoto paukščio žiedo numerį. Šie duomenys reikalingi įvertinant dabartinę situaciją bei imantis konkrečių veiksmų ieškant tinkamiausių tinklų modifikacijų, kurios būtų ir patogios žvejams, ir nesumažintų laimikio, ir efektyviai apsaugotų paukščius. Siekiant išsamesnių duomenų surinkimo, Lietuvos ornitologų draugija išleido tinkluose randamų žuvusių vandens paukščių pažinimo vadovą.
Žvejų įtraukimas į paukščių priegaudos problematikos sprendimą yra būtinas ir neišvengiamas, siekiant išvengti naujų žvejybos jūroje apribojimų paukščių priegaudos kontekste. Projekto veiklų metų surinktų duomenys bus įvertinti ir geriausia patirtis bus pritaikyta ne tik Lietuvoje bet prie Pietų Amerikos ir Pietų Afrikos krantų.
2015-02-12