Uncategorized

Ką tik išleistas naujas Lietuvos paukščių pažinimo vadovas ir pirmoji tokia knyga, kai paukščio išvaizda pateikiama apkarpytų nuotraukų pavidale. Čia aprašytos 380 sparnuočių rūšys, pateikti jų paplitimo šalyje žemėlapiai, paukščių išvaizda pateikta daugiau nei 2000 paukščių nuotraukų. Ši knyga išleista įgyvendinant Lietuvos ornitologų draugijos projektą „Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo NATURA 2000 internetiniai vartai” (Nr. VP3-1.4-AM-09-K-01-076). Ji skirta gamtininkams, gamtosaugos specialistams, miškininkams ar tiesiog paukščiais besidomintiems žmonėms. Visi Lietuvos ornitologų draugijos nariai (išskyrus kolektyvinius narius) gauna šią knygą kaip dovaną.

Š.m. lapkričio 16 d. Europos Komisija patvirtino veiksmų planą atsitiktinio jūrinių paukščių žuvimo dėl žvejybos įrankių problemai spręsti. Turimi duomenys parodo, kad daugybė jūrinių paukščių, tame tarpe Baltijos jūroje žiemojantys narai, kragai ir jūrinės antys, kasmet žūva dėl verslinės žvejybos. Baltijos jūroje aktualiausi yra statomi tinklaičiai, ką parodė ir paskutinių dienų įvykiai ties Juodkrante. Todėl Lietuvos ornitologų draugija džiaugiasi ilgamečio lobistinio darbo, kurį vykdė kartu su kitais BirdLife International partneriais, rezultatais ir tikisi, kad patvirtintas veiksmų planas padės spręsti šią skausmingą problemą.

Šių metų lapkričio 19 d. Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narys Krister Castren Baltijos jūros priekrantėje ties Juodkrante stebėjo masinę globaliai paukščių – nuodėgulių (Melanitta fusca), žūtį žvejų tinkluose. Tai, dar neseniai buvusi gausiai Lietuvos priekrantėje ties Kuršių nerija žiemojanti jūrinių ančių rūšis, perinti šiauriniuose Eurazijos rajonuose ir kurios didesnioji populiacijos dalis žiemoja Baltijoje. Jos nykimo mąstai kelia didžiulį nerimą gamtosaugininkams, nes išliekant tokioms tendencijoms, rūšiai kyla išnykimo pavojus per artimiausius dešimtmečius. Lietuvos priekrantėje yra viena iš kelių svarbiausių jos žiemaviečių, kurioje ir pastebėtas jų masinio žudymo faktas.

Visą spalio mėnesį, laisvalaikio organizatoriai – „Eventum Group“ kvietė susipažinti ir pažinti šalia mūsų gyvenančius, tuos, kurie gimė skraidyti. Po šaunių pamokėlių apie migruojančius paukščius, pamokėlių ciklas „Kviečiame pažinti: paukščiai“ tęsiasi! Lapkričio 10 d. 14 val. kviečiame susipažinti su plunksnuotais kaimynais.

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) ateinančią žiemą vėl planuoja organizuoti vandens paukščių lesinimą Nemune ties Kaunu, tačiau ketinama plėsti tokios iniciatyvos geografiją, apimant visas svarbias žiemojimo vietas. Taip pat planuojama įrengti žvirblinių paukščių lesyklas didesniuose miestuose, kad paskatinti žmones lesinti žiemai pasilikusius smulkiuosius sparnuočius. Tokiam darbui ieškome savanorių, kurie galėtų nuolatos prižiūrėti lesyklas ir pilti maistą vandens paukščiams. LOD savanoriams parūpins tinkamą lesalą, naudojant surinktas 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio lėšas.

Dančiasnapių kolonija Kaune pamažu gausėja, nes šie į Raudonąją knygą Lietuvoje įrašyti vandens paukščiai kasmet sulaukia vis didesnio ornitologų ir visuomenės dėmesio, bet šiems paukščiams mieste trūksta saugių perimviečių.

„Lrytas.lt“ portale š.m. spalio 23 d. rašyta apie rudai išsitepusius gandrus, o korespondentas šį reiškinį sieja su paukščių parazitais ir siūlo naikinti senus gandrų lizdus. Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narių nuomone, tai ne parazitų veiklos rezultatas, o paukščiai paprasčiausiai riebalais išsitepę plunksnas. Rusnės bendruomenės seniūnė tai sieja su rūkymui skrodžiamų žuvų atliekų naudojimu maistui, kuomet gandrai jas atneša į lizdą ir jaunikliai išsitepa žuvų riebalais. Šia problemą Rusnės bendruomenė ėmėsi spręsti savarankiškai, jei reikės, pasitelkiant LOD narius.

Šią savaitę Lietuvos gyventojams nemažai nepatogumų sukėlęs gausus sniegas, nemažai rūpesčių kelia ir paukščiams. Migrantai, sniegui užklojus žemę, sparčiau patrauks piečiau. Tačiau nemaža dalis sparnuočių liks mūsų krašte iki pavasario. Smulkiems žvirbliniams paukščiams, ypač vabzdžialesiams, žymiai pablogėjo mitybinės sąlygos. Būtent tokiu metu jiems reikalinga žmonių pagalba, todėl Lietuvos ornitologų draugija kviečia visus pasirūpinti sparnuotais draugais. Kol nepasitrauks šalčiai bei išliks sniego danga, juos lesinti. Atšilus lesinimą reikėtų nutraukti iki nusistovės pastovūs žiemiški orai. Kol ledas dar nesukaustė vandens telkinių, jokiu būdu nereikia pradėti maitinti vandens paukščių. Taip pat šiuo metu geras laikas pasirūpinti ir inkilais: išvalyti senus, kai kurioms paukščių rūšims jau dabar iškelti naujus.

2012 metų spalio mėnesio 19 – 21 dienomis pamaryje vyko Lietuvos ornitologų draugijos organizuotas jau tryliktuosius metus skaičiuojantis paukščių stebėtojų ralis „Kuršių marios 2012”.

Lietuvos ornitologų draugijos narys Saulius Karalius spalio 16 d. Kopgalyje stebėjo palšąją medšarkę (Lanius isabellinus). Tai pirmoji šios rūšies registracija Lietuvoje. Nuo 2006 metų nėręs į sparnuočių pažinimo gelmes ir skiriantis itin daug laiko jų stebėjimui gamtoje, dažniausiai – Kuršių nerijoje, zoologas S.Karalius iki šiol yra aptikęs penkias naujas jų rūšis.