birdlife.lt - Mes dirbame paukščiams ir žmonėms

Besiganantys galvijai grąžins apleistoms pievoms gyvybę

Lietuvos ornitologų draugijos pranešimas spaudai

Ilgą laiką apleistos, saugomos pievų buveinės Aukštaitijos nacionaliniame parke pagaliau bus pradėtos tvarkyti tvariai – ekstensyviai ganant galvijus. Lietuvos ornitologų draugija, su partneriais įgyvendindama „Life Farms for Birds“ projektą, įsteigė demonstracinį galvijų ūkį, skirtą saugomų pievų tvarkymui. Pirmųjų rezultatų ilgai laukti nereikėjo – galvijų pagalba buvo atkurta 33 hektarų pievų buveinių, o jose jau užfiksuoti reti ir nykstantys paukščiai – raudonkojai tulikai ir griežlės.

Ornitologus neramina prastėjanti pievų būklė

Pievos – ypatingai svarbios buveinės daugybei retų, unikalių, bet, deja, nykstančių paukščių rūšių, tokių kaip griežlė, stulgys, gaidukas, paprastasis griciukas ar raudonkojis tulikas. Šių paukščių ateitis priklauso nuo išlikusių šlapių, atvirų, žmogaus naudojamų pievų gausos ir ploto šalyje. Nepaisant šių buveinių svarbos, pievų būklė Lietuvoje neramina ne tik ornitologus. Tai, kad Lietuvos pievų būklė nėra patenkinama, mato ir Europa – praktiškai dauguma mūsų pievų nebeatitinka ES svarbos buveinių geros būklės rodiklių. „Dalis pievų kasmet yra suariamos. Nemažai šlapių pievų yra apleidžiamos, t.y. jose nustojama šienauti ar ganyti gyvulius. Todėl per kelis metus čia suželia krūmynai, pasirodo nendrės. Pievose likusi sena žolė neleidžia formuotis įprastoms atvirų pievų augalų bendrijoms. Tokios apleistos pievos yra skurdžios net tik nykstančių paukščių, bet ir visos biologinės įvairovės požiūriu. Mums reikia ilgalaikių strateginių sprendimų pievų apsaugai. Jas galima atkurti gamtotvarkos darbų pagalba, tačiau būtų efektyviausia, jeigu jose būtų tęsiamas ekstensyvus ūkininkavimas. Tam ypač tinkamas mažiau reiklių galvijų auginimas“, – teigė Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos vadovas.

Ieškodama efektyvių sprendimų atkuriant apleistas šlapias, kadaise buvusias ypač vertingomis gamtosauginiu požiūriu pievas, Lietuvos ornitologų draugija, kartu su Lietuvos aplinkosauginių ūkių asociacija bei Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija ėmėsi įgyvendinti projektą „Life Farms for Birds“. Vykdant šį projektą, šią vasarą buvo įsteigtas pirmasis demonstracinis galvijų ūkis Kūrinių kaime, Švenčionių rajone. Jame jau ganosi 25  galvijai. „Senovėje pievose ganydavosi stambūs kanopiniai žvėrys – stumbrai ir taurai. Jiems išnykus, jų vietą pakeitė žmogaus ganomi naminiai galvijai, tačiau ir pastaruosius ūkininkai Lietuvoje dėl įvairių priežasčių laiko vis rečiau. Tai susiję ne tik su demografiniais pokyčiais kaime, bet ir Lietuvoje vykdoma žemės ūkio politika. Šis demonstracinis ūkis parodo, kaip efektyviai galima prižiūrėti saugomas pievų buveines su daugybe jose gyvenančių nykstančių ir saugomų rūšių. Galvijai savaime užtikrina gerą natūralių pievų būklę, ir pasiekiamas tas efektas, tarsi mūsų krašte vis dar ganytųsi pirmykštės tarpanų, stumbrų ar taurų bandos“, – teigė L. Raudonikis.

Gamtininkai džiaugėsi pasiektais rezultatais – vos per kelis mėnesius, atliktų gamtotvarkos darbų ir 25 galvijų bandos dėka, 33 hektarų apleistų, užžėlusių teritorijų vietoje atsivėrė natūralios pievos. Vos po kelių ganymo mėnesių, Aukštaitijos nacionalinio parko specialistai šiose pievose užfiksavo griežiančius griežlių patinus, raudonkojus tulikus, pempes ir kitas saugomas paukščių rūšis.

Siekia įkvėpti daugiau ūkininkų

Projekto „Life Farms for Birds“ komanda yra numačiusi ir toliau tvarkyti apleistas teritorijas. Planuojama įrengti ir vadinamųjų mobilaus ganymo ūkių – nuganius vieną plotą, galvijai bus perkeliami į kitą saugotiną pievą ir darbuosis ten. Netrukus bus įrengtas pirmasis mobilaus ganymo aptvaras Bobėnų kaime (Ignalinos raj.), paukščių apsaugai svarbioje Svylos upės slėnio teritorijoje. Iš viso planuojama įrengti 8 mobilaus ganymo aptvarus 5 teritorijose – be minėtųjų, dar ir Biržijoje, Rėškutėnuose (Švenčionių raj.), Ginučiuose (Ignalinos raj.), ir Tulkiaragės polderyje (Šilutės raj.). Iš viso šiose teritorijose ganysis 80 galvijų. Ateityje mobilaus ganymo iniciatyvą planuoja dar plėsti.

Projekto iniciatoriai siekia, kad kuo daugiau ūkininkų sužinotų apie ekstensyvaus ganymo naudą. „Esame numatę specialius mokymus, seminarus ir įvairius įrankius, kuriuos galėsime perduoti visiems besidomintiems ūkininkams bei kitiems specialistams. Norime, kad kuo daugiau žmonių  tinkamai ūkininkautų, taip išsaugant nykstančias natūralias pievas ir jose gyvenančius paukščius, drugius ir visą biologinę įvairovę. Aukštaitijos ir gretimų regionų ūkininkai yra kviečiami aplankyti demonstracinį ūkį ir patys įsitikinti, jog ekstensyvus ganymas yra tvaresnė – pigesnė, švaresnė, ir mažesnių investicijų reikalaujanti alternatyva, nei šlapių pievų šienavimas su technika. Be to, ganomi gyvuliai suformuoja labai mozaikiškas, todėl rūšimis turtingas pievų ekosistemas“, – teigė L. Raudonikis.

Gamtosauga neatsiejama nuo tvaraus ūkininkavimo

Šių metų vasarą, gamtos atkūrimo klausimai sukėlė itin daug diskusijų, kai Europos Parlamente vyko balsavimas dėl Gamtos atkūrimo reglamento. Nors reglamentas buvo priimtas, ambicijos dėl gamtos apsaugos žemės ūkyje buvo paaukotos. „Tai yra paradoksalu, nes gamtos apsauga yra neįsivaizduojama be tvaraus ūkininkavimo, o taršus ūkininkavimas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl mūsų šalyje ir visoje Europoje nyksta paukščiai ir kita biologinė įvairovė, vyksta nepalanki klimato kaita. Projektu „Life Farms for Birds“ siekiame parodyti, kad tvari gyvulininkystė svarbi ne tik atkuriant sunykusias gamtines buveines, bet yra ir ekonomiškai naudingas ūkininkavimo būdas“, – komentavo ornitologas L. Raudonikis.

 

Ekstensyviai besiganantys galvijai Aukštaitijos nacionaliniame parke. Tautgirdo Masiulio nuotr.

Šie galvijai buvo atvežti į Aukštaitijos nacionalinį parką pievų priežiūrai. Tautgirdo Masiulio nuotr.

 


Reti stebėjimai

2024-05-26
Phylloscopus humei LOFK
2024-05-29
Emberiza calandra
2024-05-29
Emberiza calandra
2024-05-28
Calidris falcinellus
2024-05-28
Tringa stagnatilis
2024-05-28
Anser serrirostris
2024-05-28
Netta rufina
2024-05-28
Charadrius hiaticula
2024-05-28
Phalaropus fulicarius LOFK
2024-05-27
Acrocephalus dumetorum