Atsižvelgiant į neįprastas žiemos sąlygas patikslintos žiemojančių kovų apskaitų metodikos

Žurnalo „PAUKŠČIAI“ redakcinė kolegija, kaip ir kasmet, paskelbė žiemos paukščio akciją. Jos tikslas – paskatinti kuo daugiau paukščių stebėtojų ir tiesiog gamtos mylėtojų įsitraukti į aktyvią ornitologinę veiklą gražiausiu, bet paukščiams sunkiausiu metų laiku – žiemą, kartu surenkant duomenis apie konkrečią migruojančių paukščių rūšį. 2013-2014 metų žiema skelbiama Lietuvoje pasilikusių kovų (Corvus frugilegus) stebėjimo laikotarpiu.

Pradžioje stebėjimams buvo planuotas įprastas žiemos laikotarpis – nuo 2013 gruodžio 01 d. iki 2014 m. vasario 28 d. Tačiau neįprastai šilta bei besniegė pirmoji kalendorinės žiemos pusė suformavo visiškai netipiškas aplinkos sąlygas paukščiams, kurie turėjo puikias sąlygas maitintis atviruose laukuose, retai leduko sukaustomuose sekliuose vandens telkiniuose ir visai ledo „nemačiusiuose“ didesniuose ežeruose ar upėse. Todėl nestebino laukuose stebėti skaitlingi gulbių giesmininkių, pilkųjų žąsų, pempių, varnėnų būriai, nors įprastai šie paukščiai tokiu metu pasitraukia iš Lietuvos į piečiau esančius regionus. Ką jau kalbėti apie kovus, kurie kartu su kuosomis ramiai maitinasi šalies laukuose, nors įprastomis žiemomis juos sutiksi tik miestuose, miesteliuose ir sąvartynuose bei pakelėse. Taigi, įpusėjus žiemai tapo aišku, kad ištisinės kovų apskaitos, kuomet siekiama suskaičiuoti visus tam tikros vietovės paukščius, nepavyks padaryti (bent jau artimiausiu metu). Tokio apskaitų metodo (ištisinės apskaitos) taikymas pasiteisina tik tuo atveju, jei yra galimybė aprėpti visas rūšiai tinkamas buveines (arba bent jau reikšmingai didelę jų dalį). Kitu atveju, pavyzdžiui, neapžiūrėjus visų atvirų agrarinių plotų, ypač apie didesnius miestus, apskaitų rezultatai gali būti labai netikslūs ir iškreipti tikrąją rūšies būklę bei gausą. Šios priežastys paskatino skubos tvarka planuoti apskaitas, atsižvelgiant į esamas aplinkos sąlygas ir realų kovų pasiskirstymą stebimoje teritorijoje.  

Kovas. Vytauto Jusio nuotrauka. www.birdpix.lt

Siūloma žiemojančių kovų apskaitų metodika 2014 m. sausio – vasario mėn.
Pirmiausiai norime pažymėti, kad jei žiemos laikotarpiu, atšalus orams, laukuose ir kitose atvirose vietose susiformuotų ištisinė sniego danga, mes siūlome pirmenybę teikti (kaip ir buvo numatyta akcijos pradžioje) ištisinėms kovų apskaitoms. Tuomet reikėtų pateikti šiuos stebėjimų duomenis:

– stebėtojas/ai (vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys);                                              

– stebėtų paukščių skaičius (jei manote, kad suskaičiavote visus paukščius tam tikroje teritorijoje, reikia nurodyti tikslų nustatytą skaičių. Tačiau jei dėl paukščių gausos arba elgsenos (pvz., paukščiai nuolatos perskrenda) įmanoma nustatyti tik apytikslę gausą, ją galima vertinti tam tikru intervalu, pvz., 30-50 ir pan.);                                    

 – stebėjimo geografinė vieta, data ir orų sąlygos (pageidautina kiek galima tiksliau apibūdinti stebėjimų vietovę, nurodant rajoną, gyvenvietės pavadinimą (arba artimiausią gyv.) ir pan., arba kitaip apibūdinant vietą, ypač mieste, pvz. Kaunas, Nemuno sala arba nurodant netgi gatvės pavadinimą. Su data pageidautina nurodyti ir apskaitų laiką, nes kovams būdinga nakvynei susitelkti į gausius būrius kartu su kitais varniniais paukščiais – kuosomis, pilkosiomis varnomis, kurie formuojasi tik dienos pabaigoje, tačiau į kuriuos susirenka paukščiai iš viso miesto, kurie jau galimai buvo suskaičiuoti. Galiausiai, trumpai nurodomos orų sąlygos – apytikslė temperatūra, debesuotumas, krituliai, vėjo stiprumas);                                                                                                                                                  

– vietos, kurioje vykdytos apskaitos (apsistojimo ir/ar maitinimosi) charakteristika (nurodoma kas tai per vietovė ir kokia jos aplinka, pvz., gyvenvietėje esanti šilumos trasa, arimas, apleistas dirvonas, sodas, paupys, sąvartynas ir t.t. Be to, nurodoma kokią šios vietovės dalį apėmėm apskaitos – visą ar jos dalį, o jei dalį – kokią?);                                                                                                                        

– kovų gausos pokyčiai tam tikroje teritorijoje skirtingais mėnesiais ar savaitėmis (nurodoma tik tuo atveju, jei pastoviai tikrinama ta pati stebėjimų vietovė/tyrimų plotas);                                                    

– kiti jūsų manymu įdomūs faktai, pastebėjimai (pvz. pripratimas prie nuolatinės lęsinimo vietos; mitybos prioriteto atidavimas natūraliai aplinkai (pvz. pieva) žmogaus sukurtai aplinkai (arimas) ar dirbtiniam lesinimui (sąvartynas, lesykla). Labai svarbūs būtų ir pirmųjų kovų parskridimo faktai, kuomet pastebimi traukiantys paukščiai arba jų gausa staigiai išauga.

Tačiau jei stebėtojas akivaizdžiai mato, kad jis nepajėgs patikrinti/apžiūrėti visų kovams tinkamų buveinių, siūlome vykdyti santykinės gausos apskaitas (jas didesniuose miestuose rekomenduojame net ir įprastomis žiemos sąlygomis, kadangi visų kiemų išvaikščioti praktiškai neįmanoma). Jų esmė yra ta, kad paukščių apskaita vykdoma tam tikroje, riboto ploto, tačiau aiškiai apibrėžtoje teritorijoje. Dažniausiai ji užima tik tam tikrą, santykinai nedidelę rūšiai tinkamų buveinių dalį. Tačiau vėliau, tinkamai apdorojus ir išanalizavus tokius duomenys (jei jie surinkti pagal žemiau nurodytus reikalavimus), galima įvertinti tam tikros vietovės bendrą rūšies, šiuo atvejų žiemojančių kovų, gausą.

Tam reikia laikytis šių stebėjimų reikalavimų:

Stebėtojai, stebėtų paukščių skaičius, vietos, kurioje vykdytos apskaitos (apsistojimo ir/ar maitinimosi) charakteristika ir kiti jūsų manymu įdomūs faktai, pastebėjimai aprašomi kaip ir ištisinės kovų apskaitos atveju.

Tuo tarpu, stebėjimo geografinė vieta turi būti aprašoma kiek kitaip. Pirmiausiai, taip pat nurodomas rajonas, miesto gyvenvietės pavadinimas (arba artimiausia gyvenvietė), tačiau toliau jau reikia kiek galima tiksliau apibūdinti stebėjimų teritoriją: miestuose ir gyvenvietėse nurodant gatvę ar net apžiūrėtų kiemų namų numerius, parkų ar skverų pavadinimus ir pan., tam, kad nustatyti stebėjimų teritorijos plotą, kurį vėliau lyginsime su visu, tinkamu rūšiai plotu. Jei apskaitos vykdytos palei kelią, upę arba tiesiog atvirame agrariniame kraštovaizdyje, reikia nurodyti nueito ar nuvažiuoto maršruto ilgį bei stebėjimo zonos plotį abipus pasirinkto maršruto (jis atskirų stebėtojų arba atskirose vietose gali skirtis). Jei apskaitos vykdytos kovų nakvynės sankaupų vietose, nurodyti kokioje jų dalyje atlikta apskaita. Tiesiog reikia visuomet įvertinti kokioje tinkamų rūšiai buveinių dalyje skaičiuoti paukščiai. Kovų apskaitų atveju, vietovės schema nėra būtina, jei tiksliai aprašoma stebėjimų vieta. Po to aprašoma jos aplinka, pvz., gyvenvietėje esanti šilumos trasa, ganykla, apleistas dirvonas ar arimas, sodas, paupys, sąvartynas, pakelė ir pan. Be to, apytikriai nurodoma kokią tokios buveinės dalį apėmė apskaitos – dešimties ar kelių dešimčių procentų tikslumu, pvz. 20-30%.                                    

Santykinės gausos apskaitų atveju kovų gausos pokyčiai tam tikroje teritorijoje skirtingais mėnesiais ar savaitėmis kiekvienai stebėjimų teritorijai nenustatinėjami.

Pabaigoje norėtumėm kreiptis į paukščių stebėtojus su prašymų sausio paskutinę ar vasario pirmą savaitę suskaičiuoti įvairiuose Lietuvos sąvartynuose besimaitinančius kovus. Taip pat juos tuo metu kvieęčiame juos paskaičiuoti didesniuose miestuose susiformuojančiuose masinėse nakvynių vietose, kur paukščiai dažniausiai laikosi kartu su kuosomis ir pilkosiomis varnomis, todėl nėra lengva nepatyrusiems stebėtojams įvertinti atskirų rūšių gausą.

Jei turite klausimų ar manote, kad ir kiti, čia nepaminėti duomenys būtų naudingi ar galėtų būti akcentuoti – rašykite čia! (Lietuvos ornitologų draugijos forumas).

Primename, jog kas neužsiregistravęs forume, duomenis gali siųsti el paštu: [email protected] (arba Lietuvos ornitologų draugijai: [email protected] ).

2014-01-09