Apsisiautęs rūko paltą, kartu su spalio vėju atskriejo ruduo. Rytais jis ėmė dažyti žolę šerkšnu. Tačiau saulės spinduliai vis dar ima ir ištirpdo ledo kristalus. Bet rūkas sugrįžta kas rytą ir vis bando besišypsančios saulutės kantrybę. Ir tai dar ne viskas, prieš porą dienų, netikėtai, iš dangaus išgirdome parjojant perkūną su lietumi ir ugninėmis žaibo strėlėmis. Jis pasirodė visai nepatraukliai, tiesa sakant, gal ne tiek, kad nepatraukliai, bet kiek netikėtai. Kažkas užrūstino Didybę, kad prabudo, nes jau turėjo rudeniniu miegu užsnausti. O tas "kažkas" įtariam saulutę, nes perkūnui iškeliavus ji savo šviesa, juoku ir kartu su vėju išsklaidė visus debesis ir jau norėjo ridinėtis padange, bet atėjo vakaras ir norom nenorom savo vietą turėjo užleisti mėnuliui. Jam šviečiant į žemę atėjo gražuolė naktis, kuri su dvylika naktiniu, šiauriniu vėju nuo medžių purtė kaštonus, giles ir kitas kabančias gėrybes, laužė šakas, vertė medžius, dažė lapus, nukritusius gainiojo sūkuriais ūždamas, o smalsiosios žvaigždės švietė, stebėjo viską iš aukštai, tarpusavyje komentuodamos vėjų rezultatus ir su samčiu gamindamos, vaišindamos vėjus naktipiečiais linksmai šnekučiavosi. Panašūs žaidimai vyksta kasdien, iki saulės pirmieji spinduliai išsklaido nakties tamsą. Panaši situacija ir visoje Europoje.

Orai dabar išties permainingi ir vis daugėja šaltų, lietingų, dienų. Mūsų sparnuočiams tai rimties ir susikaupimo metas prieš didžiąją kelionę į pietus. Rūko apgaubti, dešimtus metus iš eilės, kaip ir kiekvieną spalio pirmą savaitgalį, kartu su daugiau kaip 30 – ties Europos šalių paukščių mylėtojai, atsisveikinti su sparnuočiais ir palydėti juos į tolimą ir pavojų kupiną kelionę, išėjome ir mes, nes ta proga, Lietuvos ornitologų draugija kaip ir kiekvienais metais per Paukščių palydas organizavo išvyką, aplankant paukščių gausa pasižyminčią vietą. Šiemet tai – Kenos tvenkiniai. Tik pradėjus kelionę tarp aukštų beržų, krūmų mus džiaugsmingai čipsėdami pasitiko alksninukai – tokie maži paukšteliai, gelsvai žalios spalvos, juodo smakro ir viršugalvio, jie maitinosi, šokinėjo vikriais būreliais nuo vienos šakelės ant kitos. Kiek toliau paėjėję išvydome gulbes, dalis jų karališkai miegojo, galveles padėjusios ant savo plunksnelių, snapelius paslėpusios pūkuose, kitos išdidžiai plaukiojo tvenkinyje, o aplink kur ne kur buvo matyti "bjauriųjų ančiukų". Nedidelė dalis gulbių mus pamačiusios greit susigrupavo, matyt nusprendė perskristi į kitą tvenkinį, nes nebuvo tikros, ar mes atėjome jų tik pasižiūrėti. Maža ką, ir medžiotojų pasitaiko, o tai galima spręsti iš pakelėje besimėtančių plunksnų. Atsisveikinę su jomis ir palinkėję būti atsargiomis tęsėme kelionę. Kiek paėjėję pamatėme pulkus laukių, tokie juodi juodi kaip smala, tik snapas trumpas, baltas, nenuostabu, kad vardas primena "laukinuką". Aplink plaukiojo visa paukščių įvairovė! Štai 4 mažieji kragai, 9 ausuotieji – iš tikrųjų kelios galvos plunksnelės taip pakilusios, kad atrodo tarsi su pakeltomis ausytėmis, plaukiojo ir 30 kuoduotųjų ančių, 10 rudagalvių kryklių, pulkas didžiųjų ančių, 1 šaukštasnapė antis, keletas tulžių. Toliau vaikštant po Kenos tvenkinius suskaičiavome 46 cyples, 12 rudagalvių, 9 paprastuosius kirus, plaukiančius 2 didžiuosius dančiasnapius įrašytus į raudonąją knyga, 7 didžiausių plėšriųjų paukščių atstovus - jūrinius erelius, įrašytus ne tik į Lietuvos, bet ir į Europos saugomų rūšių sąrašą. Šių paukščių apskaitas periodiškai atlieka saugomų teritorijų ekologai. Iš viso per išvyką pastebėjome 49  rūšis, 1387 paukščius. Tarp kurių gausiausia buvo paprastųjų varnėnų 445 vnt., pilkųjų gervių 155 vnt., kranklių 61 vnt. 
O kiek paukščių suskaičiavo visos Lietuvos ornitologai? Šiuos duomenis suvedė paukščių palydų koordinatoriai - Lietuvos ornitologų draugija. Iš viso buvo surengti 24 renginiai, kurių metu suskaičiuota apie 127 rūšys, 79 643 paukščiai.  Daugiausiai suskaičiuota kikilių - net 28 201 vnt.! Antrą vietą užėmė laukiai 7 821 vnt. Trečią – keršuliai 5706 vnt., kurių nežymia persvara buvo šiek tiek daugiau, nei paprastųjų varnėnų 5353 vnt ir didžiųjų ančių 5 166 vnt.

Lyginant Lietuvos duomenis su visos Europos duomenimis, Europoje vykstančių paukščių palydų (EuroBirdwatch09) koordinacinis centras, kuris šiais metais yra Olandijos Paukščių apsaugos draugija (Vogelbescherming Nederland (VBN)/BirdLife in The Netherlands, pranešė rezultatus, kurie beje labai panašūs į Lietuvos. Tik čia pirmąją vietą užima varnėnas, antrą ir trečią dalinasi didžioji antis ir laukys. Iš viso Europinis koordinacinis centras užregistravo per 1700 renginių, kuriuose dalyvavo 63 000 žmonių ir suskaičiavo net 2 640 944 paukščių. Įsivaizduojate! Juk panašus skaičius žmonių Lietuvoje gyvena! Bet palyginant su ankstesnių metų duomenimis, pasirodo, tai dar  nedidelis mūsų kraštą ir Europą paliekančių sparnuočių kiekis. Reikėtų manyti, kad truputi mažesnį migrantų aktyvumą lėmė jų migravimui nepalankios oro sąlygos, kurios buvo minėtos straipsnio pradžioje. Jos ir paveikė sparnuočiams neabejingus žmones, todėl "Paukščių palydų" renginiuose jų šiemet dalyvavo kiek mažiau nei pernai. Tačiau tie, kurie dalyvavo paukščių stebėjimo šventėje buvo patenkinti, laimingi ir iki šiol dalinasi patirtais įspūdžiais.
Ania Sharwood Smith, projekto "Born to Travel" ("Gimęs keliauti". Projekto dalis - "Paukščių palydos") koordinatorė teigia: "Mes galime, mes turime saugoti migruojančius paukščius ir jų tėvynes, nes kitu atveju, prarasime migruojančių paukščių stebuklą". Na, o kad tą stebuklą galėtų išvysti kuo daugiau žmonių, Lietuvos ornitologų draugija kviečia Jus prisijungti prie paukščių mylėtojų draugijos ir susipažinti, pamatyti, tą paslaptingą paukščių pasaulį, jo įvairovę. Ir kartu su keliais šimtais ornitologų kasmet pakėlę akis į dangų ir širdimi išlydėti, bei pasitikti šiuos dangaus keliautojus, dalyvauti sparnuočius mylinčių, jais besidominčių žmonių veikloje. 

Paukščių palydų šventė jau praėjo, bet Jūs visada galite išeiti į gamtą, stebėti paukščius, jais grožėtis, o savo mintis, prisiminimus, eilėraščius ir kitos rūšies kūrinius, palinkėjimus, kviečiame siųsti el. paštu ornitologai@gmail.com. Pačius gražiausius ir įdomiausius publikuosime mūsų interneto svetainėje www.birdlife.lt

25 Europos šalyse vykdyto įprastų paukščių monitoringo duomenimis, net dvidešimties iš 36 stebėtų agrariniame kraštovaizdyje perinčių paukščių rūšių gausa mažėja. Nuo 1980 metų jų bendras mažėjimo rodiklis pasiekė 48 proc., t.y. jų populiacija sumažėjo beveik dvigubai. Blogiausia situacija yra su kurapka (82 proc.), dirviniu vieversiu (46 proc.), paprastuoju čivyliu (62 proc.) ir mūsų krašte beveik išnykusia pilkąja starta (66 proc.). Ši procesą galima sustabdyti tik po skubių agrarinės politikos reformų. Daugiau informacijos rasite BirdLife International parengtame pranešime spaudai.