80 kandidatų į EP pasirašė pasižadėjimą dėl klimato kaitos politikos

80 kandidatų į Europos Parlamentą, kiek daugiau nei trečdalis, dalyvaujančių Europos Parlamento (EP) rinkimuose, pasirašė pasižadėjimą dėl klimato kaitos politikos. Šią akciją organizavusios nevyriausybinės organizacijos (NVO) kvietė politikus pasisakyti, jog jie palaiko Lietuvos, ir drauge viso pasaulio, žmonių teises į saugų klimatą – galimybę gyventi saugioje aplinkoje. Pasižadėjimas dėl klimato kaitos nusako pagrindines klimato kaitos politikos nuostatas. Pasižadėjimus pasirašė politikai iš visų 10 rinkimuose dalyvaujančių partijų. Aktyviausiai į akciją įsitraukė Lietuvos žaliųjų partija bei Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Informaciją apie pasižadėjimą pasirašiusius politikus Lietuvoje galima rasti čia:http://aplinkosauga.lt/eprinkimai2014/.
 
Pasižadėjimus pasirašiusių politikų pasiskirstymas pagal partijas čia:http://aplinkosauga.lt/eprinkimai2014/

„Akcija truko beveik du mėnesius. Galima buvo tikėtis, kad šioje akcijoje pagal pasirašiusiųjų kandidatų skaičių pirmaus tos partijos, kurių darbotvarkėje vyrauja aplinkosauginės idėjos. Labai džiugina, kad ir kitoms partijoms atstovaujantys kandidatai gana aktyviai įsijungė į akciją. Manome, kad norą dalyvauti akcijoje nulėmė ne tik partiniai interesai bet ir asmeninės politikų vertybės. Kita vertus tikimės, kad ir daugiau politikų palaiko mūsų idėjas, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių negalėjo pateikti pasižadėjimo“ – teigė viena iš akcijos koordinatorių VšĮ „DVI Darnaus vystymo iniciatyvos“ direktorė Inga Ringailaitė. Ji sakė, kad pasižadėjimas – tai asmeninis politikų įsipareigojimas remti ambicingą klimato kaitos švelninimo politiką: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, skatinti atsinaujinančią energetiką bei energijos efektyvumą.

NVO mano, kad toks asmeninis pasižadėjimas leidžia žinoti ko tikėtis iš konkrečių politikų dėl sprendimų, susijusių su klimato kaita. Šie pasižadėjimai nebus vien tuščia deklaracija, nes NVO ketina sekti kaip pasižadėjimus pasirašę Europos parlamento nariai balsuos ateinančios EP sesijos metu.

Dažnai, kalbant apie klimato kaitos švelninimą yra apsiribojama vien investicijų į reikalingas priemonės bei ekonominio efekto, kurį tos priemonės duos ar neduos, vertinimu. Tokiose diskusijose dažnai pamirštamas pagrindinis dalykas – klimato kaita nėra vien aplinkosauginė problema, ji įtakoja mūsų kasdienį gyvenimą, ekonomiką, geopolitinius procesus. Nediegiant švelninimo priemonių žala žmonijai kainuos nepalyginamai daugiau nei dabartinės pastangos. Klimato kaitos stabilizavimas yra vienas iš didžiausių iššūkių Europos Sąjungai, kuri yra viena iš svarbių pasaulinės klimato kaitos politikos žaidėjų. Tad Europos Parlamento reikšmė formuojant klimato kaitos politiką yra ypač svarbi. Prisijungę prie šios akcijos Lietuvos politikai pademonstravo, kad jie suvokia šios problemos mastą ir svarbą ir neketina ignoruoti problemos, kuri rūpi nemažai visuomenės daliai: 2013 m.Eurobarometer tyrimas rodo, kad 50 % ES ir 41 % Lietuvos gyventojų klimato kaitą laiko viena svarbiausių pasaulinių problemų. Apklaustieji Lietuvoje taip pat manė, kad svarbu ir labai svarbu nustatyti atsinaujinančios energijos ir energijos efektyvumo didinimo tikslus (atitinkamai 89 % ir 91 % apklaustųjų).

Ši klimato kaitos pasižadėjimų akcija vyksta visoje Europos Sąjungoje. Apie akcijos eigą Europoje savo interneto svetainėje informuoja Climate   Action   Network – Europe(http://caneurope.org/voteforclimateaction/index.php?gktab=4). Tai – NVO tinklas, kuris jungia virš šimto dvidešimt organizacijų, dirbančių klimato kaitos srityje Europoje. Akciją palaiko devynios Lietuvos NVO, tane tarpe ir Lietuvos ornitologų draugija (LOD).. Akciją Lietuvoje koordinuoja „DVI Darnaus vystymo iniciatyvos“ ir Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje.

Daugiau informacijos: 
•    Inga Ringailaitė, DVI Darnaus vystymo iniciatyvos, tel. +370 686 60050, el. p. [email protected]; 
•    Gintarė Jonušauskaitė, Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje, tel. +370 643 23131, el. p.[email protected].

Akciją Lietuvoje palaiko šios NVO:

 

„DVI Darnaus vystymo iniciatyvos“ ir Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje taip pat parengė tikslinę studiją „Ką apie klimato kaitą sako Lietuvos politinių partijų EP rinkimų programos?”. Joje pateikiama apibendrinta informacija ką politinės partijos, artėjant Europos Parlamento (EP) rinkimams, teigia ir kartais – ką nutyli apie klimato kaitą savo rinkimų programose. Tai svarbu, nes partijos, siekia mūsų vardu priiminėti sprendimus dėl ES ateinančius penkerius metus. Peržiūrėjus visų dešimties EP rinkimuose dalyvaujančių partijų rinkimų programas, jose ieškant partijų nuostatų apie klimato kaitą, AEI, energijos efektyvumą, atmosferos taršos kontrolę, europinius elektros tinklus, aplinkai draugišką transportą ir kitus susijusius aspektus, susidarė aiškus vaizdas kaip jos vertina klimato kaitos problematikos svarbą. Džiugu, kad net septyniose iš dešimties partijų rinkimų į EP programų buvo paminėta klimato kaita, penkiose – AEI, o energijos efektyvumas ar renovacija – dar penkiose. Tačiau rinkimų programos vertę sudaro ne tai, ar paminėti mums svarbūs raktiniai žodžiai, o tai, ar programų prioritetai ir siekiai prisidės prie pasaulinio atšilimo stabilizavimo 2°C ribose, tame tarpe įgyvendinant ir biologinei įvairovei svarbias priemones. Vienokių ar kitokių sąsajų su klimato kaita galima buvo visose, išskyrus vieną, programų.

Nors šios programos aptaria tik ganėtinai bendrus klimato kaitos problematikos aspektus, LOD tikisi sėkmingo bendradarbiavimo su būsimai Europos parlamentarais, svarstant įvairius aktualius klimato kaitos sumažinimo klausimus. Jie buvo išdėstyti didžiausios tarptautinės gamtosauginių organizacijų asociacijos „BirdLife International“ pozicijos pranešime „World Governments must commit to providing significant funds for climate change adaptation” pasaulinėje Jungtinių Tautų organizuotoje Klimato kaitos konferencijoje . Išsamesnė „BirdLife International“, tame tarpe ir jos partnerių, kurių tarpe yra ir LOD, pozicija įvairiais klimato kaitos klausimais yra pateikta atskirame dokumente: „Green Paper COM(2013) 169 final: A 2030 framework for climate and energy policies”.

2014-05-28