Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į ne tik Lietuvoje, bet ir globaliai nykstančius paukščius, supažindinti bei skatinti tiesiogiai dalyvauti įgyvendinant Lietuvos ornitologų draugijos vykdomas žalvarnių apsaugos priemones, kviečiame į 2016 m. liepos 22 d. – liepos 24 d. vyksiantį renginį „Žalia varna 2016“.
Kaune, vieno iš renovuojamų daugiabučių namų pastogėje gyvena juodieji čiurliai. Šie paukščiai prie savo lizdų patenka per ventiliacijos angas ir lizdus yra susikrovę už šių angų esančiose nenaudojamose palėpėse. Birželio pabaigoje, namo renovacijai artėjant į pabaigą, didžioji dalis šių angų buvo užmūrytos, o čiurliai prie namo skraidė ir landžiojo tik į likusias dar neužtaisytas angas. Kyla klausimas, ar renovacijos metu nebuvo užmūryti perintys paukščiai? Kas nutiks su kitais perinčiais čiurliais šiame ir kituose renovuojamuose namuose? Ar namų gyventojai ir renovuojančios bendrovės atsižvelgs į tai, kad ką tik išsirito bejėgiai jaunikliai kuriuos tėvai turi nuolat maitinti, o lizdus apsiplunksnavę jaunikliai paliks tik liepos pabaigoje?
Žalvarnis (lot. Coracias garrulus) – vienas iš gražiausių Lietuvos paukščių, globaliai nykstanti rūšis ir vienas sparčiausiai nykstančių paukščių mūsų regione, kurio populiacijos išsaugojimas aktualus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Šiuo metu vykdomi keli projektai Vengrijoje, Latvijoje ir Lenkijoje, kurių metu taikomos žalvarnių apsaugos priemonės. Projekto vykdytojai Vengrijoje ir Latvijoje įmontavo vaizdo kameras žalvarnių inkiluose taip suteikdami galimybę stebėti šių paukščių gyvenimą iš arti.
Kaip ir kasmet, 2016 m. Lietuvos ornitologų draugija (LOD) vėl skelbia metų paukštį. Šiemet juo tapo juodasis čiurlys (Apus apus). „Metų paukščio“ akcijos vyksta įvairiose pasaulio šalyse, jų tikslas – atkreipti visuomenės, aplinkosaugos institucijų dėmesį į paukščių rūšis, kurioms tuo metu reikalingas išskirtinis žmonių dėmesys ar specialios apsaugos priemonės, ir noras išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje. Nors dažniausiai pasirenkama reta ar nykstanti rūšis, tačiau 2016-ųjų paukščiu tapo dažni ir plačiai Lietuvoje paplitę čiurliai. Dar prieš kelerius metus buvo teigiama, kad čiurlių populiacijai pavojaus nėra, tačiau paskutiniais metais tokia grėsmė iškilo netikėtai.
Paukščių stebėjimo varžybų „Maratonas24“ dalyviai 24 valandas stebėjo paukščius ir įamžino kai kurias akimirkas. Visus video sudėjome į vieną klipą.
Maloniai praleistas laikas gamtoje, nauji atradimai ir (svarbiausia) naudingas darbas – surinkti vertingi duomenys Lietuvos perinčių paukščių atlasui net 18-oje LPPA kvadratų!
Per gegužės mėnesį suvedėme 4153 naujų stebėjimų ir šiai dienai turime surinkę apie 35% LPPA reikalingų duomenų. Džiugu, kad aktyviai duomenis veda vis daugiau ornitologų – per gegužę net 17 atlaso dalyvių suvedė daugiau kaip 100 naujų stebėjimų!
Vasaros pradžioje dauguma perinčių paukščių susilaukia jauniklių, todėl į Lietuvos ornitologų draugiją skambina daug žmonių, klausdami kaip „globoti” surastus paukščiukus. Į šią situaciją pažvelgus iš vienos pusės yra džiugu, kad turime tiek daug paukščių likimui neabejingų žmonių, tačiau iš kitos pusės, tai rodo, kad žmonės ne visuomet žino kaip elgtis tokioje situacijoje.
Šį savaitgalį, gegužės 20-21 d. vyko 24 valandų paukščių stebėjimo maratonas. Čia varžėsi 25 stebėtojai, kurie sudarė 9 komandas. Nepaisant to, kad varžybų teritorijoje (Rytų Žemaitijoje ir Šiaurės Lietuvoje) plyti dideli plotai aktyviai dirbamos žemės, kraštas yra ypatingas savo buveinių įvairove – senais drėgnais miškais, pelkynais, natūraliais upelių slėniais, žuvininkystės tvenkiniais, dėl ko buvo tikimasi didelės paukščių įvairovės ir naujų atradimų. Regionas pateisino visus lūkesčius ir per 24 valandas buvo stebėtos net 155 rūšys!
Jonavos gyventojas Viktoras kreipėsi į LOD, pranešdamas apie liūdną situaciją čiurliams grįžus į perėjimo vietas name, kuris buvo pernai renovuotas: „Vakarais, apie 20-21 valandą, vaizdas tikrai ne koks. Paukštis, kuris netupia, priskrenda prie tariamų namų, o ten – siena. Bando kabintis snapu, gležnom kojytėm ir krenta. Nėra už ko užsikabinti. Suka ratą ir vėl tas pats veiksmas. Vėl ir vėl.
Aukštadvario regioniniame parke, sengirės pakraštyje, aukštoje pušyje lizdą susirentė galingiausias paukštis – jūrinis erelis. Lizdui vietą paukščių karalius pasirinko tinkamai, mat šalia sruvena Verknės upė, aplankydama virtinę ežerėlių, pelkučių, tolėliau spindi Spindžiaus, Spindžiuko, Sienio, Verniejaus ežerai. Erelių pora sėkmingai prasimaitina ir augina jauniklius.
