Lietuvos ornitologų draugija suskubo iki veisimosi sezono pradžios iškelti lizdus įvairių rūšių sparnuočiams. Žuvininkams iškelti 3 lizdai: Zarasų raj. ties Vencavais, Švenčionių raj. ties Pabrade Bekepurių miške ir Tauragės raj. Sakalinės miške.
Lietuvos ornitologų draugija, kartu su Valstybinio mokslinių tyrimo instituto Gamtos tyrimų centro, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos ir Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologais inicijuoja naują „Lietuvos fauna. Paukščiai“ rengimą.
Naktį iki – 10 C paspaudžiantis šaltis ir dienomis iš švininių debesų pažyrančios snaigės sparnuočius vėl gena sugrįžti prie jau pamirštų lesyklų. Be įprastų žaliukių, zylių ar žvirblių, kurie čia sukinėjosi visą žiemą, bendroje draugėje šmirinėja kikiliai, juodieji strazdai, strazdai giesmininkai, liepsnelės, netikėtai kyšteli erškėtžvirblis. Užgriuvusi žvarba anksti parlėkusius paukščius verčia ieškoti papildomo peno.
Dauguma pavasario pranašautojų, ruošiasi ar jau paliko savo žiemavietes šiltuose kraštuose. Lietuvos ornitologų draugija kviečia jus, dalyvauti „Spring Alive“ paukščių stebėjimuose.
Ilgauodegė zylė, gulbė giesmininkė, riešutinė, plėšrioji medšarkė nėra retos rūšys, bet duomenų apie jas perinčių paukščių atlase trūksta. Tinkamas laikas papildyti atlasą šių rūšių stebėjimais jau atėjo.
Kasmet nuo 1993 m. kovo 22-ąją pasaulyje švenčiama Vandens diena. Pažymint Pasaulinę vandens dieną siekiama atkreipti dėmesį į vandens svarbą žmonijai ir ją supančiai aplinkai. Vandens yra visuose gyvuosiuose organizmuose ir jis būtinas gyvybei palaikyti, tačiau gėlo vandens atsargos Žemėje sudaro tik apie 1%. Didėjant žmonių skaičiui ir plėtojantis pramonei, vis daugiau vandens suvartojama, kai kuriose šalyse požeminio vandens saugyklos yra pereikvotos arba užterštos nuodingomis medžiagomis. Šiuo metu vandens tema kaip niekad aktuali – pasauliui kovojant su COVID-19, žmonės raginami kruopščiai plauti rankas ir taip saugoti savo ir aplinkinių sveikatą.
Iškart po pavasario lygiadienio ir Žemės dienos, pasaulis pažymi tarptautinę Miškų dieną. Pasaulinės miškų dienos paminėjimo tikslas – atkreipti dėmesį į visų pasaulio miškų svarbą ir reikšmę mūsų planetai. Miškai, kurie kartais vadinami Žemės plaučiais, yra viena svarbiausių ir turtingiausių ekosistemų planetoje, tačiau dėl netvaraus naudojimo ir pasaulinio atšilimo sukeltų kataklizmų, natūralių miškų plotai sparčiai mažėja.
Tarp žąsų debesų, kur ne kur prasiskverbia ankstyvo pievinio kalviuko giesmė, grįžtančios lygutės, erškėtžvirblių varpeliai. Žąsų srautus, uodegomis reguliuoja baltosios kielės. Tik pilkųjų žąsų jau nebematyti horizontuos. Jos vienintelės žąsų atstovės, kurios pas mus peri (tačiau niekada nežinai kokių netikėtumų gali aptikti bebūdamas gamtoje), ir jos jau sulindusios nendrynuos ir užsiėmusios šeimyniniais reikalais.
Atsižvelgiant į susidariusią ekstremalią situaciją šalyje ir Vyriausybės paskelbtus nurodymus, siekiant užkirsti kelią koronaviruso (COVID-19) išplitimui, Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriato darbuotojai karantino laikotarpiu dirbs nuotoliniu būdu.
Nors ir lėtas, bet anksti parklydęs pavasaris lėmė ne tik ankstyvą paukščių migraciją, bet ir sparnuočių tuoktuves. Dar vasario antroje pusėję suaktyvėjusios pelėdos šiuo metu jau aktyviai ūbauja ir švilpauja įvairiose Lietuvos vietose. Nesnaudžia ir geniai – jų rytinės trelės ir klykavimai taip pat užpildė mūsų girias. Kiek labiau pasimetę vištiniai paukščiai, kurių tuoktuvės šiais metais nėra taip stipriai išreikštos, tačiau tinkamu oru galima stebėti ir šių paukščių pavasarinį elgesį bei girdėti jų balsus.
