Uncategorized

Olegas draugijai vadovavo 27 metus. Savo atkaklumu ir strateginiu mąstymu pasiekė, jog Ukrainos paukščių apsaugos draugija taptų įtakinga nacionaline aplinkosaugos jėga, įgijusia tarptautinį pripažinimą ir tapusi BirdLife International partneriu. Olegui vadovaujant, draugija ištyrė daugybę Ukrainos gamtinių teritorijų, daugumai suteikiant paukščiams svarbių teritorijų statusą. Dalis šių teritorijų buvo paskelbtos nacionalinėmis saugomomis teritorijomis, didesnioji dalis pateko į ekologinį Europinį saugomų teritorijų Emerald tinklą.

Lietuvos ornitologų draugija rugpjūčio 19 d. kviečia į gamtinį pasivaikščiojimą kartu su gamtininku Tomu Pociumi. Biologinės įvairovės tyrinėjimas Vingio parke – puiki galimybė atrasti mus supančios gamtos paslaptis. Net ir miestuose gausu gyvybės, tačiau pro įdomiausias jos formas dažnai praeiname nė nepastebėdami. Žygio metu, naudodamiesi įvairia gamtininkų įranga, tokia kaip tinkleliai ir mikroskopai, tyrinėsime vabzdžius, voragyvius, augalus, grybus bei kitus organizmus. Išmoksite pažinti dažniausias miškų rūšis, grožėsitės mažais, bet stulbinančiais vaizdais, o po šio žygio niekada nebežiūrėsite į miesto parkus tomis pačiomis akimis. 

Liepos 29 d. oficialiame ES žurnale buvo paskelbtas ES gamtos atkūrimo reglamentas. Šis teisės aktas oficialiai įsigalios nuo š.m. rugpjūčio 18 d.

Liepos 19 d. Lietuvos ornitologų draugijos (toliau – LOD) darbuotojai vykdė gamtotvarkos darbus Nemuno upės saloje šalia Lipliūnų. 

Liepos 20 d. Druskininkų apylinkėse esančio Ašarėlio ež. pakrantėje vyko Lietuvos ornitologų draugijos (toliau – LOD) organizuojamas tradicinis jau 17 – tus metus skaičiuojantis renginys „Žalia varna 2024“. Po atviru dangumi vykstančiame renginyje susirenka ne tik profesionalūs ornitologai, paukščių stebėtojai, bet ir aktyvų laisvalaikį gamtoje mėgstantys žmonės bei šeimos. Automobiliais iš įvairiausių Lietuvos kampelių, o kai kas net ir dviračiais iš Vilniaus, rinkosi jau penktadienį. 

Birželio 28 d. buvo priimta rezoliucija „Dėl miškų politikos“. Ji įtvirtina tai, kas buvo susitarta kelerius metus trukusio Nacionalinio miškų susitarimo proceso metu.

Birželio 17 d. Europos Sąjungos Aplinkos tarybos posėdyje buvo priimtas Gamtos atkūrimo reglamentas.

Gamtos atkūrimo reglamentu siekiama įgyvendinti ES Biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. tikslus. Iki 2030 m. atkūrimo priemonės turės būti taikomos bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų ploto, o iki 2050 m. – visoms ekosistemoms, kurias reikia atkurti.