Susidomėjusieji LOD įprastų paukščių gausos stebėsena (monitoringu) š.m. balandžio mėn. 20 dienos vakarą gužėjo į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją. Šiemet dėl gyvenimiškų aplinkybių ir renginių dubliavimosi šią dieną susirinko 18 entuziastų, džiugu, kad seminare dalyvavo net 11 naujų dalyvių, kurie jei ne šiemet, tai kitais metais papildys Įprastų paukščių gausos stebėsenos tyrėjų gretas.
Pagal LR Labdaros ir paramos įstatymą galite mus paremti, pervesdami 2 %. nuo savo pajamų mokesčio sumos. Jūsų parama labai reikalinga paukščiams, neatidėliokite ir paskirkite 2 % Lietuvos ornitologų draugijai!
Norime informuoti, jog dėl tragiškos žymaus Lietuvos ornitologo, Juodkrantės paukščių žiedavimo stoties vedėjo Vytauto Pareigio žūties, „Žąsų ir gulbių seminaras”, turėjęs vykti š.m. balandžio 13 d., nukeliamas į š.m. balandžio 20 d.
Šio rudagalvio kiro (lot. Larus ridibundus) klajonių istorija pradėta sekti nuo 2008 m. spalio 25 d., kuomet paukštis Juodkrantėje ornitologo Vytauto Pareigio buvo apžieduotas ne tik tradiciniu metaliniu žiedu, bet ir spalviniu plastikiniu žiedu P000. Kuo ypatingas šis sparnuotis ir kodėl nusprendėme pasidalinti šio paukščio kelionių istorija? Todėl, kad šis rudagalvis kiras, per keturis su puse gyvenimo su žiedu metų, beveik 70 kartų buvo užfiksuotas bent dvidešimties paukščių stebėtojų. Taip dažnai į jų akiratį patenkantis žieduotas paukštis – išties retas atvejis. Juolab, tai pirmasis šios rūšies sparnuotis Lietuvoje pažymėtas spalviniu – plastikiniu juodu žiedu.
Neįprastai šaltą ir vėluojantį pavasarį, spėjęs tik trumpai pasidžiaugti sugrįžtančiais paukščiais, mus netikėtai paliko viena ryškiausių Lietuvos ornitologų pasaulio asmenybių – Vytautas Pareigis.
Nors ir būdamas kuklus, tačiau trykštantis energija ir stebinantis savo žiniomis, Vytautas visada traukė ornitologus, kaip įdomus pašnekovas, įvairių veiklų bei projektų iniciatorius. Visi prisimins jo iniciatyva organizuotą paukščių žiedavimą voratinkliniais tinklais Juodkrantėje. Nors dažnai atrodydavo, kad Vytautas darbus spėja suorganizuoti pralenkdamas patį laiką, dar kirų stebėjimams jo surasdavo. Šie paukščiai po šeimos buvo jo antras gyvenimo džiaugsmas.
Visus norinčius kviečiame atvykti į paskaitą, kurios metu bus pasakojama apie Japonijos gamtą ir Mandarinines antis. Ornitologas, aistringas keliautojas ir fotografas, Japonijos paukščių apsaugos draugijos viceprezidentas Yuzo Murofushi iš Tokijo, dirbantis su Kijoto Jamašinos valstybiniu institutu, papasakos apie savo šalies gamtą ir apie vieną iš puošniausių Rytų Azijos ančių – Mandarininės anties (Aix galericulata) – gyvenimą. Seminaras vyks anglų kalba.
Naujas LOD žurnalo „PAUKŠČIAI“ Nr.17. Šiuo metu galite susipažinti su jo turiniu. Jame skaitysite: J.Liaudankytė, G.Petkus. Lietuvos ornitologų draugija įgyvendina projektą „Inkilų ir lesyklų muziejjai paukščiams ir vilniečiams“, G.Petkus, J.Liaudanskytė. 2012-2013 m. žiemą LOD tęsė paukščių lesinimo tradicijas. LOD informacija. „Gyvasis pavasaris“ startuoja. E.Pakštytė. Ar visda tikslas pateisina priemones? Pakalbėkime apie ornitologinę etiką. A.Naudžius, B.Belchev. Naujų mažosios žąsies paieškos komandų apmokymai Vengrijoje…
Visus jau dalyvaujančius LOD Įprastų paukščių gausos stebėsenos (ĮPGS) veikloje, o taip pat norinčius prisijungti prie šios veiklos, maloniai kviečiame atvykti į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje mūsų organizuojamą tradicinį kasmetinį renginį (treniruotę – mokymą). Renginys vyks balandžio 20–21 d. ten pat kaip ir pernai. Rinksimės balandžio 20 vakare, renginys vyks iki 21 d. pietų. Dalyvių nakvynę, vakarienės ir pusryčių išlaidas padengs LOD.
Punios šilas – pats vertingiausias miškas biologinės įvairovės požiūriu Lietuvoje. Taigi, ne atsitiktinai, būtent jame šįmet numatyta surengti pirmą Lietuvoje (o gal net ir pasaulyje) rūšių stebėjimo ralį. Renginio tikslas – ne tik užregistruoti kuo daugiau augalų, gyvūnų ir grybų karalysčių atstovų, parodant savo profesionalumą gyvosios gamtos pažinime ir prisidedant prie geresnio Punios šilo biologinės įvairovės ištirtumo, bet ir kartu susieiti ir pabendrauti skirtingas organizmų grupes tyrinėjančius mokslininkus, o taip pat mėgėjus, studentus ir kitus gamtos stebėtojus.
Pirmosios traukiančių kovų registracijos kovo 2 – 4 d. sutapo su lietuvių liaudyje minima Kovarnių dieną. Tai lyg ir žadėjo įprastą įsibėgėjančio pavasario eigą. Kovo pimąją savaitę pasirodė ir pirmieji dirviniai vieversiai, pempės, karveliai uldukai, baltieji gandrai, o pajūryje ir Nemuno deltoje – įvairių rūšių žąsys bei gulbės, didieji kormoranai, pilkieji garniai ir kiti vandens paukščiai. Ornitologus stebimo tik stipriai vėluojantys varnėnai, paprastieji suopiai, strazdai. Nors, savo ruožtu, be ankstyvo baltųjų gandrų atskridimo, užregistruoti neįprastai ankstyvi baltųjų kielių bei nendrinių startų stebėjimo atvejai.
