Naujienos

Klaipėdoje iškelta 150 inkilų juodiesiems čiurliams

Sulaukę gražios pavasario dienos (kovo 4 d.) didelis būrys Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) savanorių, Ventės rago žiedavimo stoties darbuotojų, Klaipėdos universiteto (KU) studentų, darbuotojų su šeimomis ir draugais, miesto moksleivių ir Europos skautų susirinko pasitikti sugrįžtančių paukščių. Belaukiant visų dalyvių, universiteto aikštėje buvo nupieštas paukščių takas, kuris bent jau iki pirmo lietaus džiugins studentus ir darbuotojus.


Prabėgo pirmoji Kaziuko mugės popietė

Nors pirmoji tradicinės Vilniuje vykstančios Kaziuko mugės diena puikiu oru ir neapdovanojo, Lietuvos ornitologų draugijos palapinėje veiksmo ir geros nuotaikos netrūko. Sulaukėme tikrai nemažai mugės lankytojų dėmesio ir džiaugėmės galimybe pokalbiais apie sparnuočių pasaulio aktualijas, nuotaikingomis užduotėlėmis ir paskaitomis patenkinti nemažai smalsuolių.


Kaziuko vaikų pasaulyje aplankykite ornitologų namelį

Vilniaus miesto širdyje, Katedros aikštėje, mažųjų smalsuolių lauks ornitologai.  Ne tik tėveliams, bet ir jų mažiesiems užsiėmimų bus įvairių įvairiausių.  Kaziuko vaikų pasaulyje, kurį organizuoja asociacija „Naisių bendruomenė“ rasite Lietuvos ornitologų draugijos įrengtą ornitologų namelį. Čia piešime pavasario šauklius, lankstysime, karpysime šarką/pelėdą knygelėms, straksėsime po užduočių lizdą, gaminsime lesyklėles ir inkilus, klausysimės įdomių paskaitų, žiūrėsime gamtos filmus. 


Dėl nustatyto paukščių gripo gulbių žiemavietėje Kaune

Valstybinei maisto ir veterinarinei tarnybai pranešus apie šešioms gulbėms nebylėms nustatytą paukščių gripo H5N8 tipą, Lietuvos Ornitologų Draugija (LOD) ragina nebešerti laukinių vandens paukščių dėl galimo viruso pernešimo. Taip pat LOD stabdo ir gulbių nebylių lesinimą pagrindinėje jų žiemavietėje Lietuvoje – Kaune. Pažymima, kad atšilus orams, atsirado daug atviro vandens plotų visoje šalyje, todėl paukščiai jau gali migruoti link perėjimo vietų ir išgyventi be žmogaus pagalbos.


Grįžtantiems paukščiams sutvarkyta dar viena sala

Niedaus ornitologinis draustinis – 118 ha dydžio draustinis, apimantis bevardę salą Veisiejo ežere ir aplinkinius vandenis, skirtas upinių žuvėdrų ir rudagalvių bei sidabrinių kirų apsaugai. Niedaus ornitologinis draustinis yra Kapčiamiesčio seniūnijoje (Lazdijų rajono savivaldybė) ir priklauso Natura 2000 (Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų tinklas) saugomų teritorijų tinklui. Salos apaugimas krūmais, nendrėmis ir kitais sumedėjusiais augalais viena iš pagrindinių grėsmių perintiems paukščiams. Ornitologo ir paukščių žieduotojo Dariaus Musteikio teigimu kasmet tiek perinčių rudagalvių kirų, tiek upinių žuvėdrų skaičius ženkliai mažėja – rudagalvių kirų kolonija sumažėjusi apie 50%, o upinių žuvėdrų – 80%. Paskutinį kartą saloje sumedėjusi augalija šienauta 2011 metais.


Kauno Eigulių seniūnijoje iškabinti 56 inkilai juodiesiems čiurliams

2017 vasario 20 d., pirmadienį, nepabūgę bjauroko oro LOD ir Tado Ivanausko ornitologų klubo komanda organizavo talką, kurios metu Kauno Eigulių seniūnijos teritorijoje iškabino 56 inkilus. Dėkojame Eigulių seniūnijos vyr. specialistui Jurgiui Maceinai, geranoriškai pritarusiam šiai akcijai ir padėjusiam suplanuoti inkilų kabinimo vietas. Inkilai buvo kabinami daugiabučių namų žaliosiose zonose, šalia namų, kurie buvo renovuoti 2016 metais ir juose čiurlių lizdavietės buvo sunaikintos.


Renkami paukščių fenologinių stebėjimų duomenys

Lietuvos ornitologų draugija šiais metais vėl ėmėsi iniciatyvos rinkti paukščių fenologinių stebėjimų duomenis. Šiais metais renkami paukščių pavasarinės migracijos, veisimosi, pasiruošimo rudeninei migracijai, rudeninės migracijos ir žiemojimo fenologinių fazių stebėjimai. Ši informacija yra labai svarbi tiek pažintine bei moksline, tiek gamtosaugine prasme. Paukščiai yra vienas svarbiausių "gamtinio kalendoriaus" elementas, nes yra lengvai pastebimi, atspindi klimatines sąlygas platesniame regione (lyginant su augalais ar vabzdžiais, kuriems įtaka daro orai vietos lygmenyje), gerai iliustruoja klimatinius pokyčius. Net ir mažiausi pasikeitimai paukščių fenologijoje gali reikšti klimato kaitos pokyčius arba žmogaus neigiamos veiklos padarinius, todėl labai svarbu paukščių fenologijos duomenis vesti, kuo atidžiau ir stengtis toje pačioje vietoje ar rajone duomenis registruoti keletą metų iš eilės. Ypač vertingos žinios apie paukščių fenologinius reiškinius ne vien tik atskiroje vietoje, bet ir visoje šalies teritorijoje, ką gali surinkti tik gausus stebėtojų būrys.

Dirvinis vieversys. Nuotraukos autorius Dalia Račkauskaitė


Vieversiai jau pasirodė. Vasario 24 d. - Vieversio diena

Vasario 24 d. – Vieversio, diena. Tai – vienas iš pirmųjų sparnuočių, pavasarį sugrįžtančių į mūsų kraštą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario šaukliu. Vieversėlis yra lietuvių artojų draugas bei nuolatinis palydovas. Pavasario švenčių papročiai ir apeigos nuo žilos senovės buvo susieti su pasiruošimu besiartinantiems žemės ūkio darbams. Pavasaris pas žemdirbį ateidavo ne su kalendoriniu pavasario pavadinimu, bet su pirmuoju vieversio pasirodymu. Tai apytiksliai buvo vasario 24 d. ji nuo žilos senovės vadinama Vieversio diena. Buvo manoma – kuo vieversys pasirodys anksčiau ir užgiedos savo pavasarinę giesmę, tuo greičiau ateis pavasaris. Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi greitas kaip vieversys. Vieversio dieną nedera šukuotis – vištos vasarą daržus iškapstys.

Modesto Ružausko nuotrauka.


Lietuvos ornitofaunistinės komisijos informacija

Pranešame, kad nuo 2017 m. sausio 1d. Lietuvos ornitofaunistinės komisijos (LOFK) sudėtis pasikeitė iš jos pasitraukus dviems komisijos nariams ir prisijungus vienam naujam nariui. Iš komisijos pasitraukė LOFK Pirmininkas Vytautas Jusys ir ilgametis komisijos narys Vitas Stanevičius. 


Vandens paukščių priegauda žvejybiniuose tinkluose vis dar aktuali problema Lietuvoje

Baltijos jūroje kasmet žiemoja ne mažiau 3 mln. jūros paukščių: daugumoje nardančių jūrinių ančių, narų, alkų ir narūnėlių. Per paskutinius 20 metų Baltijos jūroje žiemojančių jūrinių ančių sumažėjo perpus. Viena iš svarbiausių jų nykimo priežasčių yra priegauda žvejybiniais tinklais – kasmet Baltijos jūroje tinkluose žūva apie 76 000 paukščių. 


Reti stebėjimai

2017-04-23
Sylvia communis
2017-04-24
Ciconia nigra
2017-04-17
Recurvirostra avosetta
2017-04-24
Milvus milvus
2017-04-23
Motacilla citreola
2017-04-23
Motacilla citreola
2017-04-24
Acrocephalus arundinaceus
2017-04-23
Branta ruficollis
2017-04-23
Milvus milvus
2017-04-23
Netta rufina