Uncategorized

Norint pažinti lietuvišką gamtą, reikalingos specifinės žinios, geras gamtos interpretavimas. Šis leidinys būtent ir skirtas perduoti tas specifines žinias ir paraginti tiek turistus atvykti į mūsų kraštą, tiek turizmo paslaugų teikėjus atsigręžti į didžiulį Lietuvos turizmo potencialą turinčią gamtą. Mūsų šalis – dar neatrastas kraštas paukščių mylėtojams. Todėl šis leidinys yra viena iš priemonių, kuriomis siekiama skatinti gamtinį bei darnų turizmą Nemuno deltoje ir visoje Lietuvoje. Būtina prisiminti, jog gamtinis turizmas labai glaudžiai siejasi su gamtosauga, paukščių ir jų buveinių išsaugojimu.

Kalendorinė žiema Lietuvoje jau praleido pirmąjį savo mėnesį, tačiau rimtų šalčių, kurie sukaustytų dirvą ir vandens telkinius dar nebuvo. Kelias naktis pasilaikiusi minusinė temperatūra ir kiek šaltesni orai šiauriau Lietuvos, paskubino vandens paukščių migraciją į žiemovietes, tačiau Kalėdiniu laikotarpiu vėl atšilus, paukščiai apsistojo ežeruose, tvenkiniuose, mariose, o laukuose dar ir per Kalėdas ar net Naujų metų laukuose stebėtos gulbės giesmininkės, žąsys, gervės, pempės, dirviniai sėjikai, kurie įprastai Lietuvą palieka iki žiemos pradžios. Pastarosiomis žiemomis šalčiams Lietuvą sukaustant vis vėliau ir trumpiau, nemažai sparnuočių, žiemas įprastai leidžiančių Vakarų Europos šalyse, neskuba jas pasiekti ir iki Lietuvą užplūstant  didesniems šalčiams, apsistoja mūsų šalyje. Šių metų gruodžio pradžioje į Žuvinto ežerą nakvoti grįždavo net 11 000 žąsų – tai rekordinis skaičius, užfiksuotas Žuvinto ežere tokiu metų laiku. Iš Lietuvos išskristi neskubantys paukščiai puikiai indikuoja pasikeitusias klimatines sąlygas ir natūralių mitybinių sąlygų tinkamumą, esant šiltai žiemai. Tiek dirvoje, tiek vandenyje paukščiams šiuo metu dar nesunku susirasti natūralaus maisto.

Iki šiol fenologijos stebėjimai buvo vedami į LOD forumą, kuris nėra skirtas duomenų įvedimui ar tuo labiau kaupimui, o tiesiog diskusijai paukščių stebėjimų klausimais. Šios informacinės sistemos – duomenų bazės idėja kilo po to, kai buvo susisteminti 2011-2015 metų fenologinių reiškinių stebėjimų duomenys. Kadangi duomenų sisteminimas reikalavo labai daug laiko ir pastangų ne vien tik dėl paties stebėjimų suvedimo, bet ir dėl netvarkingų stebėjimų, kilo idėja sukurti naują informacinę sistemą – duomenų bazę, kurioje būtų stebėjimai ne tik tvarkingai įvedami, kaupiami, bet ir galima stebėjimų analizė.

Praėjusį savaitgalį vyko jau 9-ieji “4P 2017” kursai Kauno apylinkėse. Šių mokymų tikslas buvo kursų dalyvius išsamiai supažindinti su Lietuvoje sutinkamais kirais ir jų identifikacija skirtingais amžių tarpsniais. Taip pat buvo supažindinta su ŽVPA apskaitomis, jų tikslu ir metodika, pasiruošiant artėjantį savaitgalį vyksiančioms apskaitoms. 

Žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje tapo tradicine Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva siekiant ne tik planuoti žiemojančių paukščių apsaugą, bet ir vertinant Vakarų Palearktikos vandens paukščių populiacijų gausą. Kiekvienais metais prie apskaitų prisijungia gausus savanorių ratas, kurių dalyvavimas yra labai svarbus ir būtinas.

Apskaitos šią žiemą turi būti vykdomos 2018 metų sausio 9 – 21 dienomis, tačiau laikantis tarptautinio susitarimo reikia apskaitas atlikti sausio 12-14 dienomis. Koordinuodami apskaitų laiką galime gauti tikslesnius duomenis.

Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šįmet Lietuvos ornitologų draugija (LOD) jau 11-ą kartą visus kviečia dalyvauti Kalėdiniame paukščių stebėjimo maratone. Šioje akcijoje kviečiame dalyvauti visus – tiek patyrusius, tiek pradedančiuosius paukščių stebėtojus ar tiesiog žmones mylinčius paukščius. Tai puiki proga metų pabaigos švenčių laikotarpiu ne tik pabūti kartu su artimaisiais, bet ir išeiti į gamtą bei užfiksuoti besikeičiančios gamtos akimirkas. Kaip ir praėjusiais metais, šįmet maratonas pradedamas nuo gruodžio 24 d. (00:00).

2017 m. lapkričio mėn. buvo išleistas Naujiesiems 2018 metams skirtas projekto sieninis kalendorius „Metai Tyrulių pelkėje“. Naujasis kalendorius parengtas siekiant padaryti jį išties informatyviu ir įdomiu, todėl jame pateikiamas ne tik įprastiems kalendoriams būdingas turinys su iliustracijomis, bet ir svarbiausių, kiekvienam metų laikotarpiui būdingų, projekto veiklų bei Tyrulių pelkės gamtinės aplinkos aprašymai. Šį kartą aprašymuose surasta vietos ir projekto rezultatų pristatymui, nes 2017 buvo paskutinieji projekto veiklų įgyvendinimo metai ir projekto metu planuotos įgyvendinti veiklos jau pabaigtos.